Tyrimas: 6 iš 10 Lietuvos vairuotojų neįpirktų remonto

Beveik 60 proc. Lietuvos vairuotojų negalėtų skirti daugiau nei 1 000 eurų automobilio remontui nepatirdami rimtų finansinių sunkumų. Tai rodo „Edrauda.lt“ užsakymu atliktas Lietuvos vairuotojų tyrimas.

Apklausos duomenimis, 59,6 proc. respondentų neturėtų galimybių padengti daugiau nei 1 000 eurų kainuojančio remonto. 37,8 proc. apklaustųjų galėtų skirti tik iki 500 eurų, o daugiau nei 5 000 eurų automobilio remontui galėtų skirti 4,6 proc. respondentų.

Paklausti, iš kokių lėšų pirmiausia dengtų po avarijos atsiradusias remonto išlaidas, 40,2 proc. vairuotojų nurodė asmenines santaupas. KASKO draudimu pasinaudotų 32,4 proc. respondentų. Dar 11,4 proc. automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų finansinės galimybės, o 3,2 proc. jo apskritai neremontuotų.

„Paradoksalu, tačiau būtent žmonės, neturintys pakankamai santaupų netikėtam remontui, dažnai renkasi rizikuoti ir apskritai nesidrausti KASKO, užuot naudoję jį kaip finansinį buferį“, – sakė „Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė.

Didžiausią riziką prisiima mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių gyventojai. Tarp respondentų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui neviršija 550 eurų per mėnesį, KASKO draudimu pasinaudotų 7,7 proc. Tuo metu 65,4 proc. šios grupės atstovų negalėtų skirti daugiau nei 500 eurų remontui nepatirdami rimtesnių finansinių pasekmių.

„Kuo žmogus mažiau finansiškai atsparus, tuo didesnė tikimybė, kad po eismo įvykio jo finansinė padėtis dar labiau komplikuosis. Draudimas dažnai suvokiamas kaip papildoma, o ne būtina išlaida, nors būtent jis galėtų apsaugoti tuos, kuriems nuosavų lėšų nepakanka“, – teigė R. Kazlauskaitė-Alkinė.

KASKO neturi ne tik finansiškai pažeidžiamiausi vairuotojai. Namų ūkiuose, kuriuose pajamos vienam nariui viršija 1 500 eurų per mėnesį, šį draudimą turi 50 proc. respondentų. Tai reiškia, kad pusė šios grupės riziką prisiima patys, nors jų pajamos turėtų suteikti daugiau galimybių sumokėti už draudimą ar galimą remontą.

Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė pažymėjo, kad KASKO draudimo pasirinkimą lemia ne vien pajamos. Įtakos turi ir rizikos suvokimas bei finansinis raštingumas, o sprendimus žmonės dažnai priima vertindami kasdienį pinigų srautą ir subjektyviai suvokiamą avarijos tikimybę, o ne galimo nuostolio dydį.

Pasak profesorės, 1 500 eurų pajamos vienam namų ūkio nariui dar nereiškia, kad šeima turi kelių tūkstančių eurų rezervą netikėtoms išlaidoms. Draudimo įmoka yra apčiuopiama šiandien, o galimas nuostolis – neapibrėžtoje ateityje, todėl žmonės linkę nuvertinti retų, bet brangiai kainuojančių įvykių riziką.

Ryškūs skirtumai matomi ir tarp amžiaus grupių. 25,2 proc. 18–29 metų vairuotojų nurodė, kad automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų finansinės galimybės. 30–39 metų grupėje taip atsakė 5,1 proc., 40–49 metų grupėje – 6,5 proc., o 50–65 metų grupėje – 9,2 proc. respondentų.

Jauniausi vairuotojai, dažnai dar tik pradedantys profesinę karjerą ir neturintys sukauptos finansinės pagalvės, yra vieni pažeidžiamiausių netikėtų remonto išlaidų atveju.

„Jei žmogus neturi kelių tūkstančių eurų santaupų netikėtam remontui, KASKO draudimas nustoja būti prabanga ir tampa apsauga nuo didelių finansinių išlaidų“, – sakė R. Kazlauskaitė-Alkinė.

Draudimosi įpročiai skiriasi ir pagal gyvenamąją vietą. Daugiausia KASKO draudimą turinčių vairuotojų buvo Marijampolės apskrityje, kur jį nurodė turintys 45 proc. respondentų. Klaipėdos apskrityje tokių buvo 35,1 proc., Kauno apskrityje – 34,9 proc., o Vilniaus apskrityje – 34,2 proc.

Mažiausia KASKO draudimą turinčių vairuotojų dalis nustatyta Alytaus apskrityje, kur juo naudojasi 14,8 proc. vairuotojų. Utenos apskrityje šis rodiklis siekė 20 proc.

Apklausą rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Nortsat“. Tyrimą užsakė „Edrauda.lt“ – Lietuvoje veikianti draudimo tarpininkavimo platforma, leidžianti palyginti skirtingų draudikų pasiūlymus.