Volkswagen krizė: Blume imasi griežto taupymo

„Volkswagen Group“ veiklos marža 2025 m. smuko iki vos 2,8 proc., o bendrovės akcijų kaina nukrito iki žemiausio lygio per 16 metų. Į tai generalinis direktorius Oliveris Blume atsako agresyviu išlaidų mažinimo ir darbuotojų skaičiaus optimizavimo planu.

Blume susidariusią padėtį apibūdino kaip trumpalaikę finansinę krizę ir remia planus perpus sumažinti grupės modelių gamą, metines išlaidas apkarpyti 6 mlrd. eurų, uždaryti iki keturių gamyklų Vokietijoje bei panaikinti iki 100 000 darbo vietų.

Inžinerinė kompetencija ar finansinis gelbėjimas?

Problemos, su kuriomis šiandien susiduria „Volkswagen“, neatsirado per vieną naktį. Grupė vis dar jaučia ankstesnių svarbių sprendimų pasekmes, įskaitant dyzelinių variklių emisijų skandalą, bendrovei kainavusį daugiau nei 33 mlrd. JAV dolerių, ir sparčiai silpnėjančias pozicijas Kinijoje. Kadaise ši rinka generavo apie 40 proc. grupės pelno, tačiau dabar „Volkswagen“ joje stipriai spaudžia vietos gamintojai, tokie kaip BYD, SAIC ir „Geely“.

Šios struktūrinės problemos sutapo su inžinerinės kompetencijos stoka. Ferdinandas Piëchas „Volkswagen“ istorijoje išsiskiria kaip inžinierius ir valdybos pirmininkas, iš komandų reikalavęs techninių sprendimų, o ne apskaitos korekcijų. Piëchas rėmė projektus, tapusius svarbiais grupės technologiniais pasiekimais – nuo W8 variklio „Passat“ modeliui iki 1 000 AG „Bugatti Veyron“. 1993 m. perėmęs vadovavimą, jis pertvarkė „Volkswagen“ gamybos ir kokybės procesus, nustatė inžinerinius trūkumus ir per ketverius metus sugrąžino bendrovę į pelningos veiklos kelią.

Oliverio Blume karjera prasidėjo kokybės ir gamybos srityse „Audi“, SEAT ir „Volkswagen“ įmonėse, o vėliau tęsėsi „Porsche“, kurios generaliniu direktoriumi jis tapo 2015 m. Pirmaisiais Blume vadovavimo metais „Porsche“ pradėjo gaminti „Taycan“, „Cayenne“ išliko itin pelningas, o „911“ išsaugojo savo statusą. Vis dėlto didelė dalis inžinerinių sprendimų, įskaitant 800 voltų „Taycan“ architektūrą ir dviejų pavarų galinės ašies transmisiją, buvo sukurta vykdant „Mission-E“ programą, pradėtą dar iki Blume kadencijos generalinio direktoriaus poste.

Pradinių „Porsche“ rezultatų paskatintas Blume iškėlė ambicingą elektrifikacijos tikslą ir pažadėjo, kad iki 2030 m. daugiau nei 80 proc. „Porsche“ produkcijos bus visiškai elektrinė. Tačiau rinkos realybė netrukus pasirodė esanti sudėtingesnė. „Taycan“ pardavimai 2025 m. sumažėjo 45 proc., o naujojo elektrinio „Macan“ apimtys nepasiekė jo pakeisto vidaus degimo varikliu varomo „Macan“ pardavimo rezultatų. Pelningumas smarkiai krito, todėl 2026 m. Blume pasitraukė iš kasdienio „Porsche“ valdymo ir perėmė visos „Volkswagen Group“ priežiūrą. Pirminio „Porsche“ elektrifikacijos pažado nuo to laiko atsisakyta.

Šiandien Blume vadovauja organizacijai, kuriai, kritikų teigimu, reikia ne tik mažinti išlaidas, bet ir priimti daugiau inžinerija grįstų sprendimų bei aiškiau formuoti produktų strategiją. Veiklos maržos kritimas, prarandama rinkos dalis Kinijoje ir po dyzelinių variklių emisijų skandalo likę įsipareigojimai sudaro sudėtingą ankstesnių problemų ir strateginių klaidų derinį.

Blume restruktūrizavimo planas numato 50 proc. sumažinti modelių gamą, kasmet 6 mlrd. eurų apkarpyti išlaidas, galimai uždaryti iki keturių gamyklų Vokietijoje ir panaikinti iki 100 000 darbo vietų.