Lietuvoje sparčiai daugėja elektromobilių įkrovimo taškų

2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 4 713 viešųjų elektromobilių įkrovimo taškų, rodo Europos alternatyviųjų degalų observatorijos (EAFO) duomenys. Per metus jų skaičius padidėjo 60 proc. – nuo 2 947 iki 4 713.

Iš visų viešųjų taškų 2 744 buvo skirti įkrovimui kintamąja srove (AC), o 1 969 – nuolatine srove (DC). Lietuvoje veikia ir 150–350 kW galios DC greitojo įkrovimo stotelių.

2026 m. liepos 3 d. „Regitros“ duomenimis, eisme dalyvavo 27 202 elektromobiliai. Palyginus šį skaičių su 2025 m. pabaigoje veikusių viešųjų įkrovimo taškų skaičiumi, vienam taškui teko apie 5,8 elektromobilio. Beveik pusė elektromobilių registruota Vilniaus apskrityje.

EAFO teigimu, didelę Lietuvos įkrovimo tinklo dalį sudaro 7,5–22 kW galios AC taškai ir 150–350 kW galios DC greitojo įkrovimo stotelės. Viešąsias stoteles valdo keli operatoriai, tarp jų – „Ignitis ON“, „Eldrive“ ir „Elektrum Drive“. „Ignitis ON“ tinklą galima rasti operatoriaus programėlėje ir žemėlapyje, „Eldrive“ stotelės veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei pagrindiniuose šalies keliuose, o „Elektrum Drive“ stotelės įrengiamos ir „Circle K“ degalinėse.

AC ir DC įkrovimas

AC stotelėse elektra į automobilį tiekiama kintamąja srove, kurią į nuolatinę paverčia automobilio įkroviklis. Todėl įkrovimo greitį riboja paties automobilio įkroviklio galia. Populiariausiuose modeliuose ji dažniausiai siekia apie 7,4–11,5 kW, tad AC stotelės labiausiai tinka ilgesniam sustojimui namuose, darbe ar prie prekybos centro.

DC stotelėse kintamoji srovė į nuolatinę paverčiama pačioje stotelėje. Automobilį galima įkrauti gerokai didesne galia, tačiau faktinį greitį lemia tiek stotelės, tiek automobilio elektros sistemos galimybės. DC stotelės dažniausiai įrengiamos prie pagrindinių kelių ir skirtos greitai papildyti energijos atsargas kelionės metu.

Europoje naudojamos jungtys

Pagrindinė AC įkrovimo jungtis Europoje yra Type 2 (IEC 62196-2), kartais vadinama „Mennekes“. Europos Sąjunga ją standartu pasirinko 2013 m. sausį.

CCS Combo 2 jungtis – tai Type 2 jungtis su dviem papildomais nuolatinės srovės kontaktais apačioje. Ji leidžia įkrauti iki 350 kW galia ir taip pat tapo Europos Sąjungos standartu. Pagal Direktyvą 2014/94/ES visos po 2017 m. lapkričio 18 d. įrengtos didelės galios DC stotelės privalo turėti bent Combo 2 jungtį, tačiau tai nedraudžia įrengti ir kitų tipų jungčių.

Senesni „Nissan Leaf“ modeliai greitajam įkrovimui naudoja japonišką CHAdeMO jungtį, todėl jų savininkams svarbu patikrinti, ar pasirinktoje stotelėje ji yra. Europai skirti „Tesla“ automobiliai turi CCS Combo 2 lizdą, o nuo 2019 m. CCS2 jungtį naudoja ir trečiosios kartos „Tesla Supercharger“ stotelės, kurių galia siekia iki 250 kW. Iš Jungtinių Valstijų įvežtų automobilių AC lizdas gali būti kitokio tipo.

Populiarių elektromobilių įkrovimo galia

Lentelėje nurodyta didžiausia gamintojų deklaruojama įkrovimo galia. Net jei stotelė gali tiekti 350 kW, automobilis bus įkraunamas tik tokia galia, kokią leidžia jo baterija ir elektros sistema. Pavyzdžiui, senesnis BMW i3 gali priimti iki 50 kW, o 800 voltų sistemą turintys „Kia EV6“ ir naujasis BMW iX3 – kelis kartus didesnę galią.

Įkrovimo tinklas Europoje ir AFIR reikalavimai

EAFO duomenimis, 2026 m. viduryje visoje Europos Sąjungoje veikė daugiau nei 1,15 mln. viešųjų įkrovimo taškų. Greitojo įkrovimo tinklus Europoje plėtoja ir automobilių gamintojai. 2016 m. lapkritį „Ford“, „Mercedes“, „Audi“, „Porsche“ ir BMW paskelbė kursiantys bendrą 350 kW galios „IONITY“ tinklą, kurį turėjo sudaryti 400 stotelių Europoje.

Per 2025 m. Lietuvoje viešųjų įkrovimo taškų padaugėjo 1 766. Tais metais, „Regitros“ duomenimis, įregistruoti 7 296 elektromobiliai: 3 147 nauji ir 4 149 įvežti naudoti automobiliai. 2026 m. viduryje jie vis dar dalyvavo eisme.

Nuo 2024 m. balandžio 13 d. Europos Sąjungoje taikomas Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas (AFIR, 2023/1804). Jis numato, kad vairuotojai turi galėti įkrauti automobilį be išankstinės sutarties, vienkartiniu „ad hoc“ principu, ir atsiskaityti elektronine mokėjimo priemone. Tam nebūtina turėti operatoriaus programėlės ar kortelės.

AFIR taip pat numato, kad kiekvienam šalyje registruotam lengvajam elektromobiliui viešosiose stotelėse turi tekti bent 1,3 kW bendros įkrovimo galios. Pagal Lietuvoje eisme esančių 27 202 elektromobilių skaičių tai sudarytų apie 35 MW.

Pagrindiniuose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) keliuose iki 2025 m. pabaigos kas 60 kilometrų kiekviena kryptimi turėjo būti įrengta įkrovimo stotelių grupė, kurios bendra galia siektų bent 400 kW.

Operatoriai privalo aiškiai nurodyti įkrovimo kainą. Ji priklauso nuo operatoriaus, stotelės galios ir pasirinkto plano, todėl konkrečias aktualias kainas skelbia patys tinklų valdytojai.

Elektromobilio įkrovimas namuose

Namuose ar darbe elektromobiliai dažniausiai įkraunami AC stotele, vadinamuoju „wallbox“. Daugumos populiarių modelių integruotas AC įkroviklis priima iki 11–11,5 kW galią, todėl galingesnė namų AC stotelė įkrovimo nepaspartins.

Daugiabučių gyventojams aktualu tai, kad naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse turi būti įrengiamos elektromobilių įkrovimo vietos. Valstybės paramos elektromobiliui įsigyti sąlygos nustatomos atskirose paramos priemonėse.