Senos lietuvių padangos gali atsidurti Indijos krosnyse

Lietuvoje surinktos naudotos padangos gali būti išvežamos į Indiją, kur dalis jų patenka į nelegalias pirolizės gamyklas. Vienos didžiausių šalies padangų perdirbimo įmonių UAB „Ekobazė“ vertinimu, iš Lietuvos į Indiją kasmet gali būti išgabenama keli tūkstančiai tonų padangų.

Nors vis daugiau įmonių ir gyventojų senomis padangomis nebesikrato pamiškėse ar kitose tam neskirtose vietose, teisėtas jų atidavimas atliekų tvarkytojui dar negarantuoja, kad jos bus tinkamai perdirbtos. Galutinį kelionės etapą padangos gali pasiekti už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos.

Padangos iš Europos šalių į Indiją dažnai eksportuojamos formaliai teisėtai, nurodant, kad jos bus perdirbtos. Tačiau dalis jų patenka į nelicencijuotas pirolizės gamyklas. Jose padangos kaitinamos aukštoje temperatūroje, išgaunama pigi alyva, kuri vėliau naudojama pramoniniams katilams, plytų, cemento ir plieno gamybos krosnims kūrenti.

Tokiu atveju padangos Indijoje iš esmės sudeginamos du kartus: pirmiausia jos kaitinamos alyvai išgauti, o vėliau ši alyva sudeginama pramonės įmonių krosnyse. Procesas vykdomas nesilaikant aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos standartų.

„Ekobazės“ duomenimis, įmonė kasmet sutvarko apie 20 tūkst. tonų padangų. Tai sudaro beveik pusę visų Lietuvoje oficialiai apskaitomų ir sutvarkomų naudotų padangų, tačiau jau antrus metus iš eilės įmonė fiksuoja mažėjantį rinkoje surenkamų padangų kiekį. Pagrindine to priežastimi ji įvardija padangų eksportą į Indiją.

„Pasiūlymais pigiau atsikratyti padangų neretai susigundo smulkūs automobilių servisai, tačiau tokių pasiūlymų sulaukia net ir stambūs padangų importuotojai. Schema paprasta: Lietuvoje padangas priimanti įmonė turi teisėtą leidimą jas tvarkyti, dažniausiai leidžiantį tvarkyti nedidelius kiekius, nors iš tikrųjų išvežama daugiau padangų, nei nurodoma apskaitoje“, – teigia UAB „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

Pasak jos, padangos supresuojamos, pakraunamos į jūrinius konteinerius ir išgabenamos į Aziją, daugiausia – į Indiją. Dokumentuose nurodoma, kad jos bus perdirbtos, tačiau, įmonės vertinimu, didelė dalis padangų savo kelionę baigia taršiose ir aplinkai kenksmingose pirolizės gamyklose.

„Ekobazės“ vadovės teigimu, konkuruoti su padangas į Indiją eksportuojančiomis įmonėmis sudėtinga. Tokios įmonės, be logistikos ir pakrovimo į konteinerius išlaidų, nepatiria perdirbimo sąnaudų, todėl gali pasiūlyti maždaug 20 proc. mažesnį padangų surinkimo paslaugos mokestį.

Tuo metu teisėti perdirbėjai padangas ne tik sutvarko, bet ir atskiria gumą, tekstilę bei metalą, gamina gumos granules ir naujus gumos gaminius, investuoja į įrangą, samdo darbuotojus bei užtikrina teisės aktuose numatytą atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

„Mums padeda tai, kad perdirbdami padangas išmokome paruošti kokybiškus ir konkurencingus gaminius iš gumos granulių. Jų pardavimai leidžia konkuruoti tiek su eksportuotojais į Indiją, tiek su pigia gumos produkcija iš Kinijos. Nuo 2020 m. gumos gaminių pardavimo apimtį išauginome daugiau nei 10 kartų, o padangų perdirbimo procese dirba iki 40 darbuotojų“, – sako M. Curko-Notkuvienė.

Indijoje veikia tūkstančiai pirolizės įmonių

2025 m. BBC laidos „File on 4 Investigates“ žurnalistų tyrimas atskleidė, kaip iš Jungtinės Karalystės eksportuojamos padangos patenka į nelegalias Indijos pirolizės gamyklas. Žurnalistai GPS siųstuvais sekė padangų kelią iki šių įmonių.

Jungtinėje Karalystėje kasmet susidaro apie 50 mln. naudotų padangų, arba beveik 700 tūkst. tonų. Maždaug pusė jų eksportuojama į Indiją. JK Padangų atliekų tvarkytojų asociacijos vertinimu, apie 70 proc. į Indiją atplukdytų padangų patenka ne į perdirbimo įmones, o į pirolizės gamyklų krosnis.

Dokumentuose tokios siuntos paprastai nurodomos kaip keliaujančios į licencijuotas atliekų perdirbimo gamyklas. Nuo 2022 m. liepos Indija draudžia importuoti padangas pirolizei, tačiau šis draudimas apeinamas. BBC tyrimo duomenimis, šalyje veikia iki 2 tūkst. pirolizės įmonių, o reikiamas licencijas turi maždaug pusė jų.

„Galbūt daug kas pagalvos, kad tai, kas vyksta toli nuo mūsų, mums įtakos nedaro. Tačiau oras ir klimato kaita sienų neturi. Atiduodamos padangas tvarkytojui, pasiūliusiam keliais eurais mažesnę kainą, įmonės gali nė neįtarti, kad jų padangos baigs kelionę už tūkstančių kilometrų, kenks vietos gyventojų sveikatai, terš aplinką ir orą“, – pastebi M. Curko-Notkuvienė.

Jos teigimu, šalia nelicencijuotų pirolizės gamyklų gyvenantys ir jose dirbantys žmonės skundžiasi sveikatos problemomis.

Situaciją turėtų pakeisti naujasis ES Atliekų vežimo reglamentas. Nuo 2027 m. gegužės 21 d. atliekas į ne EBPO šalis, tarp jų ir Indiją, bus galima eksportuoti tik tuo atveju, jei šios šalys pačios pageidaus jas priimti ir įrodys galinčios tinkamai jas sutvarkyti.

Iki reglamento taikymo pradžios atsakomybė tenka padangų savininkams. Jie turi patys pasidomėti, kam atiduoda naudotas padangas.