Ekspertas iš Londono įvertino Vilniaus išmanų miestą

Į Vilniuje vykusią konferenciją „CityShift“ atvykęs Didžiosios Londono administracijos skaitmeninės politikos ekspertas Theo Blackwellas sako, kad sostinės troleibusas jam priminė Londoną. Vis dėlto, jo vertinimu, Vilniui dar svarbu geriau išnaudoti duomenis, koordinuoti institucijų veiklą ir užtikrinti gyventojų pasitikėjimą technologijomis.

T. Blackwellas pabrėžia, kad patogų viešąjį transportą lemia ne vien infrastruktūra ir maršrutų tinklas. Londono patirtis rodo, jog bekontakčiai atsiskaitymai, realiuoju laiku teikiama informacija apie autobusų atvykimą ir išmanus šviesoforų valdymas gali pagerinti susisiekimą.

Londone autobusų paslaugos buvo nuosekliai gerinamos, o vėliau keleiviams suteikta galimybė naudotis atviraisiais duomenimis ir matyti, kada atvyks jų autobusas. Šviesoforų sistemos, įvertinusios eismo srautus ir artėjančius autobusus, gali suteikti pirmenybę viešajam transportui.

"Patikima autobusų paslauga yra tarsi miesto gyvybės šaltinis", – sako ekspertas.

Jis teigiamai įvertino ir Vilniuje veikiančią bekontakčių atsiskaitymų viešajame transporte sistemą. Londone panašūs mokėjimo būdai taikomi jau seniai, įskaitant atsiskaitymą mobiliaisiais telefonais.

Londonas yra išsikėlęs tikslą, kad iki 2040 metų 80 proc. kelionių mieste būtų atliekama pėsčiomis, dviračiais arba viešuoju transportu. T. Blackwello teigimu, naujos technologijos turi padėti siekti šio tikslo. Autonomines transporto priemones taip pat reikėtų integruoti į bendrą sistemą, nes priešingu atveju tušti automobiliai gali dar labiau didinti spūstis.

Duomenys turi stiprinti pasitikėjimą

Skaitmenizuojant miesto paslaugas, vienu svarbiausių klausimų tampa asmens duomenų apsauga. T. Blackwellas teigia, kad Europoje ilgą laiką kuriamas duomenų apsaugos reguliavimas sudaro pagrindą visuomenės pasitikėjimui, tačiau vien laikytis įstatymų nepakanka.

Gyventojams turi būti aiškiai paaiškinta, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu jie naudojami ir kokią naudą tai suteikia. "BDAR grindžiamas ir etiniais principais: organizacijos turėtų veikti skaidriai, aiškiai paaiškinti, kokiu tikslu renka duomenis ir kaip juos naudos", – teigia ekspertas.

Kaip pavyzdį jis pateikia Londone naudojamą realiojo laiko veido atpažinimo technologiją. Jos diegimas iš pradžių kėlė prieštaravimų, tačiau visuomenės požiūrį, T. Blackwello vertinimu, paveikė skaidrus procesas, informacija apie technologijos naudojimą ir jos veiksmingumo vertinimas. Tokios priemonės, jo teigimu, turėtų būti taikomos konkretiems saugumo tikslams, o ne diegiamos visur be aiškaus pagrindo.

Šie principai svarbūs ir išmaniojo transporto sistemoms, kuriose duomenys naudojami atsiskaitymams, keleivių srautams ir eismui analizuoti. Miestams, pasak eksperto, nereikia vienos platformos, kuri išspręstų visas problemas. Svarbiau rinktis konkrečius poreikius atitinkančius ir kontroliuojamus sprendimus.

Dirbtinis intelektas turi spręsti konkrečias problemas

Londone generatyvinis dirbtinis intelektas teritorijų planavimo projekte „Extract“ naudojamas seniems žemėlapiams ir popieriniams dokumentams analizuoti, informacijai išgauti ir susisteminti. Tai leidžia specialistams greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius.

Panašus principas taikomas ir teikiant viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, transkribuojant pokalbius. Sveikatos ar socialinės priežiūros specialistai tuomet gali daugiau dėmesio skirti žmogui, o ne dokumentų pildymui.

Kita vertus, dirbtinio intelekto agentai, viešųjų konsultacijų metu automatiškai generuojantys atsakymus, gali sukurti papildomą administracinę naštą. Jei tokie įrankiai naudojami masiškai, tampa sunkiau įvertinti tikrąją gyventojų nuomonę.

T. Blackwellas taip pat atkreipia dėmesį į dronus. Londone jie kai kuriais atvejais naudojami medicinos logistikoje, pavyzdžiui, kraujui ir kitoms medicinos priemonėms gabenti tarp ligoninių. Jo manymu, šioje srityje reikėtų pereiti nuo pavienių organizacijų sprendimų prie labiau koordinuoto požiūrio.

Londone duomenys padeda koordinuoti infrastruktūrą

Londono savivaldybė koordinuoja komunalinių paslaugų įmonių kasimo darbus, kad skirtingi darbai būtų atliekami vienu metu. Taip išvengiama pakartotinio jau sutvarkytų gatvių ardymo, mažinami eismo trikdžiai ir taupomos viešosios lėšos.

Požeminės infrastruktūros registre sujungiami duomenys apie tinklus ir kitus po žeme esančius objektus. Tai padeda tiksliau planuoti projektus ir iš anksto įvertinti galimas kliūtis. Istoriniame mieste statybų metu gali būti aptinkama senų vamzdynų ir archeologinių liekanų.

"Valstybės užduotis yra ne tik rinkti duomenis, bet ir juos susieti, kad žmonės galėtų gauti iš jų naudos", – pabrėžia T. Blackwellas.

Jo teigimu, sėkmingam skaitmeninių technologijų diegimui būtinas patikimas technologinis pagrindas, institucijų gebėjimas bendradarbiauti ir aiškūs prioritetai. Gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimų priėmimą, o ne tik informuojami apie jau parengtus planus.

"Be pasitikėjimo neįmanoma kurti nei išmaniojo miesto, nei atsakingai diegti dirbtinio intelekto sprendimų", – sako ekspertas.

Vilnius kuria miesto valdymo ekosistemą

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė teigia, kad Vilniuje dirbtinis intelektas jau padeda organizuoti miesto priežiūrą, vertinti paslaugų prieinamumą ir informuoti gyventojus. Kitas žingsnis, jos manymu, – atskirus sprendimus sujungti į bendrą miesto valdymo sistemą.

"Didžiausias teigiamas rezultatas yra tada, kai vilniečiai nejaučia skaitmeninio miesto, tačiau miesto teikiamos paslaugos veikia sklandžiai, greitai ir patogiai", – teigia L. Kairienė.

Miesto priežiūrai jau naudojami dronai ir dirbtinis intelektas. Surinkti duomenys padeda nustatyti, kur žiemą dar nenuvalytas sniegas ar viešosiose erdvėse kaupiasi šiukšlės, todėl darbus galima prioritetizuoti pagal realų poreikį.

Vilnius taip pat kuria trimatį skaitmeninį miesto dvynį, paremtą fotogrametrijos technologija. Ateityje jis galėtų būti naudojamas ne tik esamai situacijai vertinti, bet ir miesto plėtros scenarijams modeliuoti.

Atnaujintoje „Maps Vilnius“ platformoje pateikiama daugiau kaip 700 duomenų sluoksnių, kurių didžioji dalis yra vieši. JUDU programėlėje vienoje vietoje sujungti viešojo transporto bilietai, kelionių planavimas ir parkavimo paslaugos.

Vertindama Vilniaus seniūnijų potencialą, savivaldybė taiko 15 minučių miesto principą. Naudojant izochronas vertinama ne tik geografinė distancija, bet ir laikas, kurio žmogui reikia konkrečiai vietai pasiekti realiu gatvių, šaligatvių ir takų tinklu. Taip nustatomos teritorijos, kuriose kasdienės paslaugos sunkiau pasiekiamos, ir tiksliau planuojamos investicijos.

Platforma „Tvarkau miestą“ gyventojams leidžia žemėlapyje pažymėti sugadintą infrastruktūrą, netvarką ar kitus trūkumus. 2023 metais per šį įrankį gauta apie 54 tūkst. pranešimų.

KOVAS programėlėje pateikiama informacija apie situaciją mieste, eismo ribojimus, oro taršą ir civilinę saugą. Elektroninių paslaugų sistema leidžia nuotoliniu būdu tvarkyti įvairius savivaldybės reikalus, o platformose „Dalyvauk, Vilnius“ ir „Pasitarkime, Vilnius“ gyventojai gali teikti idėjas, dalyvauti sprendžiant dėl iniciatyvų finansavimo ir susipažinti su planuojamais projektais.

Skaitmeninis dvynys galėtų padėti išvengti problemų

L. Kairienė didžiausią potencialą mato teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo srityse. Ateityje dalį objektyvių ir aiškiai apibrėžtų reikalavimų būtų galima tikrinti automatiškai, o specialistai daugiau dėmesio skirtų architektūros kokybei, urbanistiniam kontekstui ir viešajam interesui.

Skaitmeninis miesto dvynys leistų modeliuoti būsimų sprendimų pasekmes. Prieš planuojant naują gyvenamąjį kvartalą būtų galima įvertinti jo įtaką transporto srautams, vietų skaičių aplinkinėse mokyklose ir darželiuose, taip pat papildomų viešųjų erdvių bei investicijų poreikį.

"Tai būtų kokybinis pokytis: nuo reagavimo į jau atsiradusias problemas pereitume prie jų prevencijos", – sako L. Kairienė.

Skaitmeniniai pastatų modeliai ir medžiagų pasai ateityje galėtų padėti nustatyti, kokios medžiagos panaudotos statiniuose, ką galima naudoti pakartotinai ir kada pastatą verta renovuoti, o ne griauti.

Pasak vyriausiosios architektės, didžiausias iššūkis yra ne pačios technologijos, o skirtingų sistemų ir institucijų suderinimas. Kai organizacijos nesidalija informacija arba darbus planuoja atskirai, gyventojai susiduria su pasikartojančiais kasinėjimais, užsitęsusiais remontais ir nepatogumais judant mieste.

"Skaitmenizacija nėra vien IT projektas. Tai ir miesto valdymo kultūros pokytis", – pabrėžia L. Kairienė.

Jos teigimu, technologijos gali padėti nustatyti problemas, analizuoti duomenis ir numatyti rizikas, tačiau rezultatui pasiekti būtinas institucijų bendradarbiavimas, aiški atsakomybė ir politinė valia.

Vilnius, anot L. Kairienės, gali pasinaudoti mažesnio miesto masto pranašumu ir greičiau išbandyti naujus sprendimus. Londonas išsiskiria gebėjimu sujungti didelius skirtingų organizacijų duomenų kiekius apie žmonių srautus, vartojimą ir komercinių patalpų užimtumą. Vilniui svarbu išlaikyti galimybę eksperimentuoti ir kartu stiprinti bendrus duomenų standartus.

Tauragė daug dėmesio skiria praktinei naudai

Išmanūs sprendimai diegiami ne tik didmiesčiuose. Tauragės rajono savivaldybės mero patarėja Soneta Stankaitienė teigia, kad svarbiausia yra ne technologijos pačios savaime, o jų nauda kuriant patogesnę, saugesnę, tvaresnę ir ekonomiškai efektyvesnę aplinką.

Tauragėje kursuoja elektriniai autobusai, o kartu su Jurbarko ir Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybėmis sukurta bendra elektroninio bilieto sistema. Gyventojai gali įsigyti 12 eurų kainuojantį metinį bilietą ir neribotai keliauti visame regione.

Elektroninio bilieto duomenys leidžia analizuoti keleivių srautus ir priimti sprendimus dėl transporto organizavimo. Keleiviams taip pat skirta programėlė „Skenuok ir važiuok“, o informacija apie viešąjį transportą pateikiama elektroninėse stotelių švieslentėse.

Daugiabučių rajonuose įrengtos 75 nemokamos dviračių saugyklos. Jose veikia automatinės atrakinimo sistemos, įrengtos vaizdo kameros ir apšvietimas, taip pat galima įkrauti elektrinius dviračius bei paspirtukus.

Tauragėje modernizuojama vaizdo stebėjimo kamerų sistema ir diegiamos dirbtinio intelekto galimybės. Jos padeda stebėti viešąsias erdves, fiksuoti pažeidimus, analizuoti žmonių srautus ir greičiau reaguoti į incidentus. Sistema taip pat gali būti naudojama ieškant dingusių žmonių ar gyvūnų.

Realiuoju laiku veikianti oro monitoringo sistema gyventojams viešuose ekranuose rodo oro taršos rodiklius. Želdinių inventorizacija ir skaitmenizavimas padeda planuoti jų priežiūrą bei naujų želdinių sodinimą, o gatvių apšvietimo modernizavimas ir LED šviestuvai turėtų mažinti elektros energijos bei viešųjų erdvių priežiūros sąnaudas.

„Cemety“ sistema internete leidžia rasti informaciją apie palaidojimo vietas ir artimųjų kapus. Mobiliojoje programėlėje „Tauragė“ pateikiama informacija apie rajoną, jo paslaugas ir veiklas, o švietimo srityje naudojami elektroniniai mokinio pažymėjimai.