Lietuvos oro uostuose dėl ribojimų paveiktas 521 skrydis

Nuo 2025 m. dėl oro erdvės ribojimų Lietuvoje buvo paveiktas 521 skrydis ir beveik 71 tūkst. keleivių. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, bendra ribojimų trukmė virš šalies oro uostų siekė 99 valandas.

Aviacijos ir turizmo sektoriaus atstovai teigia, kad dėl sutrikimų tenka keisti skrydžių planus, organizuoti keleivių pervežimą ir apgyvendinimą. Tuo metu keliautojams kyla neaiškumų dėl tolesnių planų ir jiems priklausančios pagalbos.

„Dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją ir visuomenę, aviacijai rizikingose teritorijose fiksuojant balionams būdingas navigacines žymas, nuo 2025 m. oro erdvės ribojimai virš Lietuvos oro uostų įvesti 25 kartus. Dar 7 kartus ribojimai virš Lietuvos oro uostų įvesti dėl Lietuvoje paskelbto oro pavojaus“, Eltai nurodė LTOU.

LTOU nekaupia duomenų apie oro erdvės ribojimus dėl meteorologinių reiškinių, tačiau vien praėjusį savaitgalį dėl tiršto rūko buvo paveikti 26 skrydžiai.

„Oro navigacijos“ Operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila teigia, kad laikinai apribojus oro erdvės naudojimą, oro eismo valdymo specialistai iš anksto planuoja ir koordinuoja veiksmus, kad skrydžiai vyktų saugiai.

„Visi sprendimai priimami laikantis tarptautinių oro eismo valdymo procedūrų, todėl sauga visais atvejais išlieka svarbiausiu prioritetu. Panaikinus ribojimus reikia laiko saugiai atkurti numatytą skrydžių seką, subalansuoti orlaivių srautus ir užtikrinti reikiamus atstumus tarp orlaivių tiek ore, tiek ant žemės“, Eltai sakė T. Montvila.

Anot jo, dėl šios priežasties poveikis skrydžių tvarkaraščiams gali būti juntamas ilgiau nei trunka pats ribojimas. Skrydžių srautai atkuriami palaipsniui, kad kiekvienas sprendimas atitiktų aukščiausius saugos reikalavimus.

Trūksta transporto ir apgyvendinimo

Aviakompanijos „Heston Airlines“ skrydžių vykdymo viceprezidentas Tomas Nemeika pažymi, kad oro uosto ar oro erdvės uždarymas Lietuvoje nebėra naujiena, todėl aviacijos ir turizmo sektoriaus dalyviai tam pasirengę geriau nei anksčiau. Vis dėlto kiekvienas ribojimas reiškia skubius orlaivių rotacijos, įgulų darbo ir skrydžių programos pakeitimus.

„Susiduriame su autobusų keleiviams pervežti ir apgyvendinimo vietų trūkumu. Pavyzdžiui, Kauno, kaip artimiausio atsarginio oro uosto, infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta aptarnauti tokį keleivių ir orlaivių srautą“, Eltai teigė T. Nemeika.

Anot jo, dėl to ilgėja keleivių laukimo lėktuve ir bagažo iškrovimo laikas. Daliai keleivių ne visuomet suteikiama galimybė išlipti Kaune, jei planuojama sulaukti oro erdvės atidarymo ir skristi į Vilnių, o kai kurie skrydžiai nukreipiami į kitų šalių oro uostus.

T. Nemeika pabrėžė, kad kiekvienas pokytis aviakompanijoms reiškia papildomas išlaidas. Jos turi padengti papildomus nusileidimo, antžeminio aptarnavimo, degalų, keleivių pervežimo ir apgyvendinimo kaštus, taip pat užtikrinti saugų bei sklandų keleivių nugabenimą į numatytą vietą.

Kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė O. Belova priminė, kad, atsižvelgiant į laukimo trukmę ir skrydžio atstumą, oro vežėjas privalo nemokamai suteikti maisto ir gėrimų. Jei skrydis atidedamas iki kitos dienos, keleiviams taip pat turi būti suteikta nemokama nakvynė viešbutyje ir pervežimas iki jo.

„Mažiau žinoma pagalbos forma, kuria taip pat turi pasirūpinti oro vežėjas, yra galimybė keleiviams atlikti du skambučius, išsiųsti du elektroninius laiškus ar žinutes“, Eltai teigė O. Belova.

Jei skrydis vėluoja ilgiau nei penkias valandas, keleiviai turi teisę atsisakyti skristi ir per septynias dienas susigrąžinti visą bilieto kainą. Keliaudami su persėdimu jie taip pat gali reikalauti skrydžio atgal į pradinį išvykimo tašką.

O. Belova pabrėžė, kad šis pagalbos paketas turi būti suteiktas net ir esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl blogo oro. Jei aviakompanija nesuteikė priklausančios pagalbos, keleiviai turėtų išsaugoti čekius, nes pagrįstas išlaidas vėliau galima susigrąžinti.

Keliaujant su kelionių organizatoriumi dėl pagalbos reikėtų kreiptis į jį, o savarankiškai keliaujantiems – tiesiogiai į aviakompaniją, kurios skrydžiu buvo ketinama vykti.

Keleivius saugo ES taisyklės

Pagal Europos Sąjungos teisės aktus kelionių organizatorius privalo užtikrinti tinkamą kelionės paslaugų teikimą, tačiau dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, ekstremalių oro sąlygų ar saugumo grėsmių, neprivalo kompensuoti patirtų nuostolių. Tokiu atveju jis turi pasirūpinti keliautojų apgyvendinimu iki trijų nakvynių ir padėti jiems grįžti namo.

O. Belova taip pat pažymėjo, kad šiemet Europos Sąjungos šalys susitarė dėl atnaujintų oro keleivių teisių. Jas planuojama įgyvendinti 2027 m. rugpjūtį.

Vienas numatomų pakeitimų – pareiga aviakompanijoms per 96 valandas nuo atvykimo informuoti keleivius apie jų teises ir paaiškinti, kaip pateikti prašymą dėl kompensacijos, jei ji priklauso dėl skrydžio vėlavimo.

„Keleiviai turės devynis mėnesius pateikti prašymą dėl kompensacijos, o oro bendrovės privalės ją išmokėti per 30 dienų“, sakė O. Belova.

Atnaujintomis taisyklėmis taip pat ketinama uždrausti aviakompanijoms anuliuoti grįžtamąjį bilietą vien dėl to, kad keleivis dėl tam tikrų priežasčių nepasinaudojo pirmąja jungtinio skrydžio dalimi.

Oro erdvės ribojimai Lietuvoje įvedami ne tik dėl rūko ar stipraus vėjo. Pastaraisiais metais prie tokių sprendimų prisideda ir nauji saugumo iššūkiai: iš Baltarusijos atskrendantys kontrabandiniai oro balionai bei per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje naudojami, galimai paklydę arba perimti ir nukreipti koviniai dronai.

Dažniausiai paveikiamas Vilniaus oro uostas, todėl, LTOU teigimu, skrydžius stengiamasi nukreipti į alternatyvius oro uostus. Lėktuvai dažniausiai leidžiasi Kauno, Rygos, Gdansko, Varšuvos, o kartais ir Stokholmo Arlandos oro uostuose.