Japonijos automobilių gamyba Kinijoje smarkiai smuko

Japonijos automobilių gamintojų produkcija Kinijoje smarkiai sumažėjo: bendra „Toyota“, „Honda“, „Nissan“ ir „Mazda“ gamybos apimtis nuo 2026 m. balandžio iki rugsėjo vos viršijo milijoną automobilių. Palyginti su 2,8 mln. transporto priemonių, pagamintų per tą patį šešių mėnesių laikotarpį 2020 m., tai yra staigus nuosmukis.

Gamybos nuosmukis ir atskirų prekės ženklų rezultatai

Duomenys rodo, kad per šešerius metus gamyba sumažėjo 63 proc. ir pasiekė žemiausią šešių mėnesių lygį nuo 2008 m. Atskirų gamintojų rezultatai nuo 2026 m. balandžio iki rugsėjo:

• „Toyota“: 663 079 automobiliai – maždaug 23 proc. mažiau nei 2020 m.
• „Honda“: 131 716 automobiliai – 60 proc. mažiau nei pernai ir apie 90 proc. mažiau nei 2020 m. piko metu.
• „Nissan“: 163 192 automobiliai – 49 proc. mažiau nei pernai ir maždaug 80 proc. mažiau nei 2020 m. piko metu.
• „Mazda“: 43 proc. augimas, palyginti su praėjusiais metais, tačiau apimtis vis dar 52 proc. mažesnė nei 2020 m.

Tai žemiausias gamybos lygis šiuo balandžio–rugsėjo laikotarpiu nuo 2008 m.

Elektromobilių trūkumas ir strateginis atsakas

Didžiąją dalį nuosmukio gamintojai sieja su patrauklių elektromobilių stygiumi Kinijai skirtose jų modelių gamose. Visa Kinijos naujų automobilių rinka susitraukė maždaug 22 proc. – dėl lėtėjančios ekonomikos ir mažinamų subsidijų bei paskatų elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams. Augant degalų kainoms, tradicinių benzininių automobilių ir pikapų pardavimai pirmąjį 2026 m. ketvirtį smuko maždaug 30 proc.

Nuo balandžio iki rugsėjo užfiksuoti elektrifikacijos rodikliai dar labiau išryškina atsilikimą: „Honda“ Kinijoje pardavė tik 2 991 baterinį elektromobilį ir atidėjo savo flagmano elektrinio modelio pristatymą. Bendrovės vadovai pripažįsta, kad šiame segmente konkuruoti sudėtinga.

Nė viena iš keturių Japonijos gamintojų grupių nepaskelbė planų pasitraukti iš Kinijos. Ši rinka išlieka strategiškai svarbi: praėjusiais finansiniais metais Kinijai teko apie 17 proc. „Toyota“ pardavimų, 18 proc. „Honda“ ir 21 proc. „Nissan“ pardavimų. Kiekvienai iš šių bendrovių tai yra antra pagal dydį rinka po Jungtinių Valstijų. Siekdamos išlaikyti gamyklų apkrovą, įmonės didina Kinijoje pagamintų automobilių eksportą. Pavyzdžiui, „Nissan“ į Pietų Ameriką siunčia „Frontier Pro“ įkraunamus hibridinius pikapus, o „Mazda“ į Europą eksportuoja elektrinius modelius.

Platesni rinkos pokyčiai ir konkurencinis spaudimas

Šis nuosmukis yra platesnių Kinijos automobilių pramonės permainų dalis. Spaudimą jaučia ir prabangių, ilgametes tradicijas turinčių užsienio gamintojų prekių ženklai: „Porsche“ pardavimai Kinijoje mažėja, anksčiau augęs BMW pardavimų tempas sulėtėjo, o „Audi“ pristatė naują, išskirtinai Kinijos rinkai skirtą prekės ženklą. „General Motors“ rinkos dalis 2026 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo maždaug 6,9 proc., o bendros „Changan-Ford“ įmonės metiniai pardavimai nuo 957 500 automobilių 2016 m. pastaruoju metu smuko iki mažiau nei 100 000 vienetų.

Pramonės stebėtojai teigia, kad spartus vietos Kinijos prekių ženklų augimas kadaise patikimą užsienio automobilių gamintojų augimo rinką pavertė itin konkurencinga aplinka, kurioje būtini reikšmingi strateginiai pokyčiai.