„airBaltic“ planuoja atleisti 300 darbuotojų Vilniuje

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ planuoja atleisti apie 100 pilotų ir 200 orlaivių palydovų. Pokyčiai palies bendrovės bazes Rygoje, Vilniuje ir Taline, o dėl atleidimo sąlygų kilo ginčas su Latvijos aviacijos profesine sąjunga (LPS).

LPS teigia, kad „airBaltic“ pažeidė galiojančią kolektyvinę darbo sutartį. Profesinės sąjungos duomenimis, šią savaitę įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo maždaug 200 orlaivių palydovų ir 100 pilotų.

Daliai darbo vietas išsaugosiančių darbuotojų esą siūloma pasirašyti naujas sutartis. LPS teigimu, jose numatytas visiškas arba dalinis kolektyvinėje sutartyje įtvirtintų teisių, susijusių su darbo laiku ir poilsiu, atsisakymas, taip pat Darbo įstatyme numatytos apsaugos nuo naktinio darbo tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų, netaikymas.

Mainais darbuotojams siūlomas didesnis atlyginimas, kurį bendrovė jau moka kitiems darbuotojams. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad esminiai darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį, pakeitimai turėjo būti derinami su darbuotojų atstovais, tačiau, LPS vertinimu, tokios konsultacijos nebuvo tinkamai surengtos.

LPS mano, kad prisidengiant kolektyviniu atleidimu kuriami papildomi pagrindai nutraukti darbo santykius. Profesinė sąjunga „airBaltic“ pateikė sutarties projektą su savo pataisomis ir pabrėžė galiojančios kolektyvinės sutarties privalomumą bei darbuotojų padėtį bloginančių sąlygų negaliojimą. Bendrovės atsakymo į šį dokumentą kol kas negauta.

Atskiras nesutarimas kilo dėl profesinės sąjungos narių apsaugos atleidimo atveju. LPS teigia, kad 2009 metų gegužės 22 dieną su „airBaltic“ pasirašyta kolektyvinė sutartis vis dar galioja ir numato, jog darbo santykiai su profesinės sąjungos nariu gali būti nutraukti tik gavus jo sutikimą, neatsižvelgiant į narystės trukmę.

Tuo metu bendrovė prašo nurodyti kiekvieno darbuotojo įstojimo į profesinę sąjungą datą ir laikosi pozicijos, kad tokia apsauga taikoma tik ilgiau nei šešis mėnesius profesinei sąjungai priklausantiems darbuotojams. LPS šią poziciją laiko nepagrįsta, nes atitinkama kolektyvinės sutarties nuostata nebuvo pakeista. Profesinė sąjunga taip pat remiasi Civilinio įstatymo 3-iuoju straipsniu, numatančiu anksčiau įgytų teisių apsaugą.

„airBaltic“ atstovas Augustas Zilbertas naujienų agentūrai LETA sakė, kad bendrovė laikosi darbo teisės aktų ir aviacijos saugumo reikalavimų, tęsia dialogą su darbuotojų atstovais bei organizacinius pokyčius įgyvendina atsižvelgdama į planuojamas skrydžių apimtis.

A. Zilbertas pabrėžė, kad naujos sutartys parengtos ne vien dėl dabartinio masinio atleidimo. Dabartinė jų redakcija taikoma nuo 2025 metų sausio 1 dienos, o darbuotojai galėjo savanoriškai pereiti prie šių sąlygų. Bendrovės teigimu, dauguma darbuotojų šia galimybe jau pasinaudojo.

Pasak bendrovės atstovo, pokyčių tikslas – sukurti vieningą ir skaidrią darbo apmokėjimo bei darbo sąlygų sistemą. Joje numatyti darbo laiko ir poilsio organizavimo patikslinimai, didesnis pagrindinis darbo užmokestis ir papildomos poilsio dienos.

„airBaltic“ remiasi Darbo įstatymo 20-ojo straipsnio antrąja dalimi, leidžiančia nukrypti nuo kolektyvinės sutarties nuostatų, jei visos darbo sutarties sąlygos darbuotojui yra palankesnės. Bendrovė taip pat teigia, kad atskiros sąlygos nedidelei darbuotojų grupei pažeistų vienodo požiūrio principą.

Dėl darbo laiko ir poilsio bendrovė nurodė, kad įguloms taikoma suminė darbo laiko apskaita, o poilsis bazėje užtikrinamas pagal Darbo įstatymą ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) reikalavimus. Lapkričio 16–30 dienų darbo grafikai buvo paskelbti spalio 31 dieną, laikantis kolektyvinėje sutartyje numatyto 15 dienų termino ir EASA reikalavimų.

Konsultacijos dėl „airBaltic“ pilotų ir orlaivių palydovų masinio atleidimo prasidėjo rugsėjo 3 dieną, o Valstybinė užimtumo agentūra pranešimą apie tai gavo rugsėjo 29 dieną.

Anksčiau LPS skelbė, kad bendrovė planuoja panaikinti visas orlaivių palydovų darbo vietas Rygos bazėje. Į maždaug 300 darbuotojų skaičių neįtraukti asmenys, kurie nuo atleidimo proceso pradžios bendrovę paliko savo noru.

Profesinė sąjunga taip pat teigia, kad darbuotojai atrenkami pagal vidinius sąrašus ir pilotų bei orlaivių palydovų veiklos vertinimo sistemą, kuri nebuvo suderinta su profesinėmis sąjungomis.

A. Zilberto teigimu, galutinis atleidžiamų darbuotojų skaičius dar gali keistis. Pilotų skaičių planuojama mažinti bazėse Rygoje, Vilniuje ir Taline, o orlaivių palydovų perteklius nustatytas tik Rygoje. Šių bazių darbuotojams, esant galimybei, bus siūloma dirbti kituose miestuose.

Bendrovė nurodo, kad atleidimai susiję su kitiems metams planuojamomis skrydžių apimtimis ir maršrutų tinklu. Atrankos kriterijai buvo nustatyti konsultuojantis su profesinėmis sąjungomis. Vertinant darbuotojus atsižvelgiama į darbo stažą, profesinę kvalifikaciją ir kitus su pareigų vykdymu susijusius veiksnius.