Kokius automobilius renkasi Lietuvos didmiesčių gyventojai?

„Longo LT“ šių metų sausio–spalio pardavimų duomenys rodo, kad Lietuvos didmiesčių gyventojų pasirinkimai skiriasi pagal automobilių markes, biudžetą ir degalų rūšį. Vilniuje populiariausia markė buvo „Volkswagen“, Kaune pirmavo „Škoda“, Šiauliuose – „Opel“, o Panevėžyje – „Volvo“.

Vilniuje populiariausių markių trejetuke taip pat atsidūrė „Škoda“ ir „Volvo“. Dažniausiai čia pirkti „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“ ir „Volvo XC60“ modeliai.

Kaune po „Škoda“ rikiavosi „Volkswagen“, o populiariausi modeliai buvo „Škoda Octavia“, „Volkswagen Passat“ ir „Nissan Qashqai“. Klaipėdoje pirmavo „Škoda“, „Toyota“ ir „Peugeot“, o tarp modelių išsiskyrė „Nissan Qashqai“, „Peugeot 3008“ ir „Toyota C-HR“.

„Nors populiariausios markės skiriasi, konkretūs modeliai rodo gana panašius poreikius. Pirkėjai dažniausiai ieško praktiškų, erdvių, šeimai ir kasdienėms kelionėms tinkamų automobilių. Todėl negalėtume kalbėti apie visiškai skirtingus didmiesčių vairuotojų tipus“, – sako „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Klaipėdoje daugiau japoniškų ir korėjietiškų automobilių

Ryškesni skirtumai atsiskleidžia automobilius suskirsčius pagal gamintojų kilmę. Kaune ir Šiauliuose vokiškų markių automobiliai sudarė daugiau nei 35 proc. pardavimų, o Klaipėdoje jų dalis siekė apie 25 proc.

Uostamiestyje japoniški ir korėjietiški automobiliai kartu sudarė beveik 34 proc. pardavimų. P. Valiukėno teigimu, šie automobiliai dažnai siejami su patikimumu, ekonomiškumu ir palyginti nedidelėmis eksploatacijos išlaidomis. Nemažai šių gamintojų modelių taip pat priklauso populiariajam SUV segmentui.

Vis dėlto šių skirtumų nereikėtų aiškinti vien miestų gyventojų įpročiais, nes rezultatams įtakos turi ir konkrečioje rinkoje esanti pasiūla.

Brangiausi automobiliai parduodami Klaipėdoje

Pagal parduoto automobilio medianinę kainą pirmavo Klaipėda – ji čia siekė apie 14,3 tūkst. eurų. Vilniuje mediana sudarė apie 13,8 tūkst. eurų, o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje svyravo nuo 12,7 iki 12,8 tūkst. eurų.

Vis dėlto sostinėje dažniau pirkti aukštesnės kainų kategorijos automobiliai: beveik 14 proc. jų kainavo 20 tūkst. eurų ar daugiau. Panevėžyje beveik trečdalis parduotų automobilių kainavo mažiau nei 10 tūkst. eurų, o Šiauliuose tokių automobilių dalis siekė apie 29 proc.

„Mažesniuose miestuose automobilio įsigijimo kaina gali turėti didesnę reikšmę, tačiau pasirinkimą lemia ne tik biudžetas. Įtakos turi ir konkrečiame mieste esantis asortimentas, finansavimo galimybės bei individualūs pirkėjo poreikiai“, – pažymi P. Valiukėnas.

SUV ir universalai sudaro beveik 80 proc. pardavimų

Daugiau nei pusė visų parduotų automobilių buvo SUV, o kartu su universaliais automobiliais jie sudarė beveik 80 proc. pardavimų. Šiauliuose SUV dalis buvo didžiausia ir siekė beveik 67 proc. Kaune ji buvo mažiausia tarp penkių didmiesčių – apie 44 proc., tačiau čia universalai sudarė 30 proc. pardavimų.

Eksperto teigimu, SUV populiarumą pirmiausia lemia jų universalumas: aukštesnė sėdėsena, patogesnis įlipimas ir erdvesnis salonas. Mažesni šiuolaikiniai SUV gali būti varomi gana ekonomiškais varikliais, todėl jie nebėra laikomi vien dideliais ir daug degalų naudojančiais automobiliais.

Tradiciniai sedanai sudarė vos apie 4 proc. pardavimų, todėl pirkėjų pasirinkimas akivaizdžiai krypsta praktiškesnių kėbulo tipų link.

Hibridų daugėja, elektromobiliai išlieka reti

Pagal degalų rūšį Vilniuje vis dar pirmavo dyzeliniai automobiliai, sudarę beveik 45 proc. pardavimų. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose populiaresni buvo benzininiai automobiliai.

Augo ir elektrifikuotų automobilių dalis. Pirmąjį šių metų ketvirtį hibridai ir elektromobiliai sudarė apie 12 proc. pardavimų, o trečiąjį ketvirtį jų dalis pasiekė beveik 19 proc. Didžiausia ši dalis tarp penkių didmiesčių fiksuota Klaipėdoje – beveik 19 proc.

„Augimą pirmiausia lemia hibridiniai automobiliai. Iš beveik 2 tūkst. analizuotų pardavimų tik 13 teko elektromobiliams. Tai rodo, kad pirkėjai vis labiau domisi elektrifikuotais automobiliais, tačiau kol kas dažniau renkasi hibridus, leidžiančius mažinti degalų sąnaudas iš esmės nekeičiant įprastų automobilio naudojimo įpročių“, – teigia P. Valiukėnas.

Jo teigimu, geografinė vieta savaime neapibrėžia, kokio automobilio ieško pirkėjas. Šeima su dviem vaikais Vilniuje ir šeima Panevėžyje gali ieškoti labai panašaus automobilio, nors jų biudžetas ar kasdieniai maršrutai gali skirtis.