Kodėl Lietuvoje vėluoja elektrinių sunkvežimių proveržis

Elektrifikacija keičia Europos transportą — elektriniai lengvieji automobiliai Vilniuje ir Kaune tapo dažnesni, tačiau sunkiasvoriai elektriniai kroviniai Lietuvoje vis dar retenybė. Nors tarptautinė pasiūla auga ir gamintojai pristato vis daugiau elektrinių vilkikų, Lietuvos automobilių rinka sunkvežimių segmente atsilikusi. Straipsnyje apžvelgiame, kokios priežastys stabdo elektrinių sunkvežimių plėtrą, kokios techninės ir ekonominės savybės svarbios vairuotojams Lietuvoje ir ką gali padaryti verslas bei valstybė, kad situacija pasikeistų.

Faktai ir skaičiai: kas vyksta registracijose

Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjo mėnesį Lietuvoje įregistruoti 68 N1 klasės krovininiai elektromobiliai (iki 3,5 t). Tų naujų N1 registracijų dalis siekė 20,5 proc., o bendras N1 elektrinių automobilių skaičius šalyje spalio pradžioje buvo 774. Tačiau didesnių gabaritų kategorijose situacija prasta: vos vienas N2 klasės (3,5–12 t) elektra varomas automobilis ir 14 N3 klasės (virš 12 t) sunkvežimių, kai dyzelio varomos transporto priemonės sudaro daugiau nei 99 proc. parko. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad nors lengvasis komercinis segmentas Lietuvoje juda link elektrifikacijos, sunkiasvoriai sprendimai tebeguli ateityje.

Infrastruktūra ir jos atsiperkamumas

Didieji įkrovimo centrai – Vakarų Europoje

Lideriai, tokie kaip Nyderlandai, Švedija ir Vokietija, turi stiprią įkrovimo infrastruktūrą: tik Nyderlanduose veikia per 500 degalinių tipo įkrovimo prieigų, pritaikytų sunkiajam transportui. Šiose šalyse taip pat plėtojamos mažos taršos zonos miestuose, taikomos mokesčių priemonės ir subsidijos, skatinančios perėjimą prie netaršaus komercinio transporto. Dėl to, pavyzdžiui, atskiruose Nyderlandų miestuose virš 80 proc. naujų lengvųjų krovininių registracijų buvo elektrinės.

Lietuvos padėtis – trūksta stotelių ir galios

Lietuvoje nėra specializuotų įkrovimo parkų sunkiajam komerciniam transportui. Kai kurios stovėjimo aikštelės yra dalinai pritaikytos, bet trūksta tiesiogiai sunkvežimiams skirtų MCS tipo (megavatinių) stotelių ir tinkamo privažiavimo. Kauno–Marijampolės–Suvalkų keliu (A5) įrengta sertifikuota poilsio aikštelė atitinka ES reikalavimus, bet neturi elektrinio sunkiasvoriajam transportui pritaikytų įkrovimo vietų. Tai iliustruoja paradoksą: investicijos į infrastruktūrą auga, bet praktiškai įkrauti didelį vilkiką Lietuvoje — sudėtinga.

Techninės kliūtys: galia, privažiavimas, baterijos

Sunkvežimiams reikia kitos architektūros nei lengviesiems automobiliams. Reikalinga aukšta įkrovimo galia (daugelis operatorių nurodo, kad norint greitai papildyti energiją reikia bent 300 kW ar daugiau) ir platūs privažiavimai, kad vilkikai galėtų saugiai sustoti. Didesnės baterijos suteikia tolimesnį nuotolį, bet didina svorį ir kainą, kas ypač aktualu N2 ir N3 klasėms: aukštos baterijų talpos sprendimai veža mažiau krovinio arba reikalauja papildomų konstrukcinių pokyčių.

Specifikacijos, dizainas ir našumas

Šiuolaikiniai elektriniai sunkvežimiai paprastai pasižymi: 200–600 kWh baterijų paketu (priklausomai nuo paskirties), MCS tipo įkrovimu, regeneracine sistema ir moduline platforma, leidžiančia pritaikyti važiuoklę įvairiems kroviniams. Dizaino prasme gamintojai orientuojasi į aerodinamiką ir kabinos ergonomiką — svarbu vairuotojams Lietuvoje, kur maršrutai dažnai apima ir miestų gatves, ir magistrales. Našumo aspektai: elektrinis variklis suteikia momentinį sukimo momentą ir žemesnes eksploatacines išlaidas, bet ilgų atstumų maršrutams reikalingas patikimas įkrovimo tinklas.

Ekonomika: atsiperkamumas ir kainodara Lietuvoje

Ekspertai skaičiuoja, kad norint, jog komerciniai operatoriai rimtai svarstytų elektrinę techniką, įkrovimo kaina neturėtų viršyti maždaug 0,30 EUR/kWh. Tokia kaina leidžia technikai konkuruoti su dyzelinu intensyviai naudojamose flotuose. Tačiau tinklo operatoriams sunku pasiūlyti žemesnius tarifus dėl didelių kapitalinių investicijų ir žemo stotelių užimtumo rodiklių. Be to, Lietuvoje aukštos įsigijimo išlaidos — elektriniai sunkvežimiai paprastai brangesni nei analogiški dyzeliniai modeliai, o vietinė prieinamumas ribotas: daug gamintojų dar tik plečia pasiūlą N2/N3 segmentuose, todėl Lietuvos įmonės dažnai susiduria su didesnėmis kainomis ir ilgesnėmis pristatymo eilėmis nei Vakarų Europoje.

Rinkos pozicionavimas ir vartotojų lūkesčiai

Elektriniai sunkvežimiai geriausiai tinka paskirstymo transportui miestuose ir trumpiems tarpmiestiniams maršrutams — čia lietuviški logistikos operatoriai jau investuoja į elektrines microautobusus ir furgonus. Ilgoms tarptautinėms linijoms, kurias dažnai naudoja įmonės iš Vilniaus ar Kauno, būtinas patikimas tiltinių stotelių tinklas kas 50 km — ekspertai rekomenduoja tokią strategiją. Didesnėje Europoje finansinės priemonės (AFIF, Vokietijos 1,7 mlrd. EUR programa, Lenkijos 470 mln. EUR) skatina tokią plėtrą; Lietuvoje kol kas reali parama infrastruktūrai yra menkesnė.

Politika, sprendimai ir rekomendacijos

Ekspertai sutaria: be politinių sprendimų Lietuva rizikuoja atsilikti. Reikia ne tik subsidijų įsigijimui, bet ir priemonių infrastruktūros išlaikymui, mokesčių nuolaidų, mažos taršos zonų Savivaldybėse ir aiškių įsipareigojimų pagal AFIR. Transporto inovacijų asociacijos atstovas Martynas Norbutas pažymi, kad kylant dyzelio kainoms ir didėjant taršos mokesčiams, elektrinių sunkvežimių ekonominė nauda didės — tačiau valstybė privalo sukurti investicijų atsiperkamumo sistemą operatoriams, ypač regioniniuose maršrutuose.

Išvados: ką tai reiškia vairuotojams ir verslui Lietuvoje

Lietuvos automobilių rinka elektrinių sunkvežimių segmente yra ankstyvoje stadijoje. Vairuotojams Lietuvoje ir logistikos bendrovėms verta stebėti technines tendencijas — nauji modeliai siūlo geresnį našumą ir mažesnes eksploatacines išlaidas, tačiau kol infrastruktūra nepaspartins plėtros, pilnas pereinamasis laikotarpis užtruks. Valstybės ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimas, aiškios paskatos ir investicijos į MCS tipo stoteles bei privažiavimų pritaikymą — esminiai žingsniai, kad techninė pažanga pasiektų Lietuvos kelius ir logistiką.