5 Minutės
Kinijos milžinas BYD į Lietuvos rinką žengė agresyviai – su didžiuliais reklaminiais stendais, patraukliomis kainomis ir pažadais apie revoliucinę technologiją. Tačiau bet kuris patyręs Lietuvos vairuotojas žino: gražūs skaičiai lankstinukuose yra viena, o sausio mėnėsio rytas prie -20°C Vilniaus mikrorajone – visai kas kita.
Elektromobilių skeptikai turi vieną pagrindinį kozirį – žiemą. Ir BYD atveju šis skepticizmas yra pagrįstas ne tik gandais, bet ir pačia technologija, kurią naudoja gamintojas.
Šiame "Pedal.lt" straipsnyje mes nedalinsime komplimentų už gražų dizainą. Mes nersime giliai į techninę dalį ir atsakysime į klausimą, kuris kankina kiekvieną potencialų pirkėją: Ar BYD žiemą taps brangiu "ledo kubeliu", ar patikimu transportu?
1. Technologijos spąstai: LFP "Blade" baterija šaltyje
BYD didžiuojasi savo "Blade Battery" technologija. Tai LFP (ličio geležies fosfato) tipo baterija.
Geroji žinia: LFP baterijos yra saugesnės (mažesnė gaisro tikimybė), ilgaamžiškesnės (atlaiko daugiau ciklų) ir jose nenaudojamas brangus kobaltas.
Blogoji žinia (lietuviškai žiemai): LFP chemija nekenčia šalčio daug labiau nei tradicinės NCM (nikelio-kobalto-mangano) baterijos, kurias naudoja dauguma Europos gamintojų ar "Tesla Long Range" modeliai.
Žemoje temperatūroje litis LFP baterijoje juda lėčiau. Tai reiškia dvi dideles problemas:
Dramatiškai krenta momentinė galia (automobilis tampa "bukas").
Baterija labai sunkiai priima krovimą, kol nėra įšilusi.
BYD teigia, kad jų pažangi šilumos valdymo sistema išsprendžia šią problemą. Bet ar tikrai?
2. Realus nuvažiuojamas atstumas: Pamirškite WLTP
Visi gamintojai meluoja su WLTP skaičiais, bet žiemą šis melas tampa ypač akivaizdus.
Paimkime populiarųjį BYD Atto 3.
Deklaruojamas WLTP (vasarą): 420 km.
Realybė vasarą (greitkelyje): ~340 km.
Kas nutinka žiemą prie -10°C? Remiantis nepriklausomais testais Skandinavijoje (kur sąlygos panašios į Lietuvos), LFP baterijos žiemą praranda apie 30–40% savo efektyvumo.
Tai reiškia, kad pilnai įkrautas BYD Atto 3 žiemą realiai nuvažiuos tik apie 250–280 km. Jei važiuosite greitkeliu Vilnius–Kaunas (120 km/h) ir šildysite saloną iki komfortiškų 22°C, šis skaičius gali trauktis link 220 km.
Pedal.lt Verdiktas: Jei gyvenate Vilniuje ir važinėjate tik mieste – problemų nebus. Bet jei planuojate savaitgalio kelionę į Palangą žiemą, teks stoti krautis. Ir čia prasideda kita problema.
3. Šilumos siurblys: Išsigelbėjimas ar rinkodaros triukas?
BYD giriasi savo itin efektyviu šilumos siurbliu (heat pump), kuris yra standartinėje įrangoje ir turėtų taupyti energiją šildant saloną.
Teoriškai tai puiku. Šilumos siurblys veikia kaip "atvirkštinis šaldytuvas", imdamas šilumą iš lauko (net esant minusinei temperatūrai) ir perduodamas ją į saloną bei bateriją.
Realybė: BYD sistema yra sudėtinga – ji naudoja tą patį kontūrą aušinti/šildyti variklį, bateriją ir saloną. Testai rodo, kad iki -5°C ar -10°C sistema veikia efektyviai. Tačiau kai temperatūra nukrenta iki -20°C (kas Lietuvoje pasitaiko), šilumos siurblys nebesusitvarko ir įsijungia senas geras "tenas" (rezistyvinis šildytuvas), kuris ryja elektrą milžinišku greičiu.
Žiemą BYD kompiuteris prioritetą teikia baterijos šildymui, kad ji apskritai veiktų, todėl kartais gali tekti paaukoti šilumą salone vardan nuvažiuojamų kilometrų.
4. Įkrovimo kančios: Kai "greitasis" krovimas tampa lėtuoju
Tai yra didžiausia LFP baterijų bėda žiemą, apie kurią pardavėjai nutyli.
Jei atvažiuosite prie greitojo krovimo stotelės (pvz., "Ignitis ON" 150 kW) su šalta baterija (pvz., automobilis stovėjo lauke per naktį), įkrovimo greitis bus tragiškas.
Vietoj žadamų 88 kW ar 150 kW (priklausomai nuo modelio), jūs galite pamatyti vos 15–25 kW krovimo spartą. Tai reiškia, kad stovėsite stotelėje ne 30 minučių, o pusantros valandos.
Sprendimas? Baterijos pašildymas prieš krovimą. BYD programinė įranga leidžia tai daryti rankiniu būdu arba nustačius navigaciją į krovimo stotelę. TAČIAU, LFP bateriją įšildyti užtrunka ilgai. Jei važiuojate tik 20 minučių iki stotelės, baterija nespės įšilti ir vis tiek krausis lėtai. Tai didžiulis nepatogumas, lyginant su Tesla ar korėjietiškais automobiliais.
5. Praktinės žiemos bėdos: Durelės ir programinė įranga
Ne tik baterija bijo šalčio.
Įleidžiamos rankenėlės (BYD Seal): Tai atrodo gražiai ir aerodinamiškai, bet po lijundros ar stipraus šalčio šios rankenėlės gali tiesiog neiššokti. Teks naudoti seną metodą – kumščio smūgį, kad pramuštumėte ledą. Ar tikrai norite tai daryti su nauju automobiliu?
Įkrovimo lizdas: Jis yra priekiniame sparne. Važiuojant per sniegą ir purvą, dangtelis apsineša ledu ir purvu. Jo atidarymas žiemą gali tapti iššūkiu.
Programinė įranga: Šaltyje centrinis planšetinis kompiuteris (kuris valdo VISKĄ, įskaitant šildymą) gali veikti lėčiau.
Išvada: Ar BYD tinka Lietuvai?
BYD automobiliai nėra blogi, tačiau jie sukurti šiltesniam klimatui. Jų kaina yra patraukli, bet ta nuolaida ateina su kompromisais, kurie žiemą tampa skausmingi.
BYD jums tinka, jei:
Turite nuosavą namą/garažą ir galite kiekvieną rytą išvažiuoti su pilna, įšildyta baterija (prijungus prie "sieninės dėžutės").
95% laiko važinėjate mieste ir retai viršijate 200 km per dieną.
BYD taps galvos skausmu, jei:
Gyvenate daugiabutyje ir esate priklausomas nuo viešų krovimo stotelių.
Jums reikia patikimo automobilio tolimoms kelionėms bet kokiu oru.
Žiema yra didžiausias BYD egzaminas, ir kol kas atrodo, kad Lietuvos sąlygomis jie gauna tik patenkinamą pažymį.
Komentarai
miesto_keliu
Patikimumas priklauso nuo ritmo. Turėk garažą ir galėsi įkrauti naktį — BYD tinka miestui. O ilgesnėms kelionėms žiemą – didelis minusas. Dar reikia daugiau bandymų Lietuvoje.
turbo_mk
Oi BYD žiemai tikras egzaminas. Mieste atrodo gerai, bet -20°C realybė išmuša gandus. Įkrovimas lėtėja, kai reikia greitai kraut. Kaina patraukli, bet kelionė į Palangą – klausimas.
Palikite komentarą