5 Minutės
Diskusijos apie Vilniaus „metro“ ir „Rail Baltica“ jungtis per Pilaitę vėl iškilo į paviršių. Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo tiesesnį „Rail Baltica“ atšakos maršrutą nuo Rykantų per Pilaitę iki miesto centro ir jungtį su planuojamu metropolitenu. Tokie sprendimai nepriklauso tik transporto planuotojams – jie turi tiesioginį poveikį Lietuvos automobilių rinkai, vairuotojams Lietuvoje, miesto eismo balansui ir automobilių naudojimo įpročiams Vilniuje bei Kaune.
Tomilino siūlymas ir maršruto pakeitimo argumentai
Politiko vizija: prie esamų metro įgyvendinimo modelių (savivaldybė arba koncesija) pridėti valstybės ir savivaldybės partnerystės galimybę. Tai, jo teigimu, suteiktų lankstumo ir leistų suderinti „Rail Baltica“ statybas su miesto transporto planais. Siūlomas maršrutas per Pilaitę galėtų sutrumpinti atstumą iki Kauno maždaug 20 km ir leisti tuos pačius bėgius naudoti tiek tarpmiestiniams, tiek miesto maršrutams.
Finansai: metro įrengimas ir savivaldybės galimybės
Vilniaus savivaldybė pabrėžia, kad pirmosios metro linijos kaina gali svyruoti nuo maždaug 2,49 iki 3,14 mlrd. eurų – tai ženkliai viršija vieno metų miesto biudžetą (~1,75 mlrd. eurų). Be aiškaus valstybės įsitraukimo ir finansavimo modelio sostinė vien savivaldybės lėšomis tokio projekto neįgyvendintų. Šiuo metu prioritetas – esamo viešojo transporto atnaujinimas: nauji troleibusai, maršrutų plečiamos galimybės ir galimybių studijos.
Rail Baltica Lietuvoje: žemės paėmimas ir projekto apimtis
Didžiausias Baltijos šalyse geležinkelio projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje įžengė į žemės paėmimo etapą: ruože tarp Vilniaus ir Kauno planuojama perimti apie 2,5 tūkst. sklypų (apie 1,7 tūkst. ha), numatyta nutiesti 95 km europinės vėžės liniją. Projekte jau skirta ES finansavimo – apie 1,6 mlrd. eurų, tačiau Europos Audito Rūmai perspėja, kad užbaigti projektą iki 2030 m. bus sudėtinga.
Ar Vilnius jau turi „geležinkelio metro“?
Tiesioginė priminimas vairuotojams: Vilniuje jau veikia elektrifikuota dvikelė geležinkelio linija, kuri nuo Naujosios Vilnios iki Aukštųjų Panerių leidžia pasiekti centrą per maždaug 12 minučių. Iki 2019 m. tam tikri reisai formaliai funkcionavo kaip neoficialus miesto metro, tačiau trūksta integracijos į miesto bilietų sistemą „JUDU“, reisų dažnumo ir tvarkaraščių, orientuotų į miesto poreikius. Specialistai tokią sistemą lygina su Vokietijos S-Bahn ar Paryžiaus RER — priemiestiniu geležinkeliu, galinčiu atlikti greitojo miesto transporto funkciją.
Ką pakeis bėgiai miestų mobilume ir Lietuvos automobilių rinkoje?
Transporto infrastruktūros plėtra tiesiogiai koreliuoja su automobilių naudojimu, parkavimo poreikiais ir automobilių pirkimo sprendimais. Jei Pilaitę su centru sujungtų greitas geležinkelis arba metro, dalis commuterių galėtų atsisakyti kasdienio automobilio naudojimo, ypač šeimų, gyvenančių priemiestyje. Tai turėtų įtakos Lietuvos automobilių rinkai: mažėtų intensyvaus miesto eismo poreikis, keistųsi parkavimo infrastruktūros paklausa bei galėtų sulėtėti naujų automobilių pirkimas miesto gyventojų tarpe.
Transporto pakeitimai vairuotojams Vilniuje ir Kaune
- Sutrumpėtų kelionės laikas į centrą, palankiau viešajam transportui ir dviračiams. - Mažėtų parkavimo paklausa centre, o tai gali lemti reklamuojamų miestų zonų pertvarkymą. - Keičiantis mobilumo poreikiams, populiarūs modeliai Lietuvoje (kompaktinės klasės, miesto hečbekai, hibridiniai ir elektra varomi SUV) gali matyti paklausos pokyčius.
Automobiliai ir rinkos tendencijos: specifikacijos, dizainas ir našumas
Vairuotojai Lietuvoje vis dažniau renkasi automobilius, atitinkančius miesto ir priemiesčio poreikius. Trumpas palyginimas, kaip geležinkelio plėtra gali paveikti pasirinkimus:
Specifikacijos ir dizainas
Miesto pirkėjai vertina kompaktiškus išmatavimus, ekonomišką kuro sąnaudą arba elektrinį variklį, praktišką bagažo erdvę. Dizainas – funkcionalus interjeras, didesni langai (geresnis matomumas) ir aukštesnė sėdėjimo pozicija – populiarūs tarp Lietuvos vairuotojų, kurie nori geresnio matomumo miesto sąlygomis.
Performance (veikimas)
Miesto režime svarbu išlaikyti žemas kuro sąnaudas ir greitą pagreitį iš vietos (stop-and-go). Elektriniai modeliai pasižymi momentiniu sukimo momentu ir ramesne eksploatacija miesto sąlygomis, o hibridai – universalumu tarp ilgesnių kelionių ir miesto eismo.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai
Lietuvos automobilių rinka dažnai veikia atsižvelgdama į Europos tendencijas: auganti EV pasiūla, didesnė naujų modelių prieinamumas, bet ir išliekanti naudotų automobilių importo svarba. Jei miesto viešasis transportas taps patrauklesnis, pardavimų struktūra gali pasikeisti: mažiau miesto automobilio pirkimų, didesnė paklausa trumpesniems hibridiniams ar nedidelio diapazono EV modeliams kaip antram šeimos automobiliui.
Išvados: kaip vairuotojams ruoštis pokyčiams
Rail Baltica atšaka per Pilaitę ir metro idėjos gali reikšmingai paveikti mobilumą Vilniuje ir regioniniu mastu. Vairuotojams Lietuvoje verta sekti vietos planavimo sprendimus: investuoti į ekonomiškesnius arba elektrifikuotus automobilius, įvertinti alternatyvų transportą ir parengti automobilio naudojimo strategiją keičiantis miesto infrastruktūrai. Automobilių rinkos žaidėjams tai reikšmė – reaguoti į permainas, siūlant modelius, kurie gerai veiktų kartu su stiprėjančiu viešuoju transportu.
Šaltinis: 77
Komentarai
labcore
Įdomu kur tas planas nueis. Rail Baltica žemė paėmimai ir didelis biudžetas kelia klausimų. Kaip įsilies į miesto bilietų sistemą? JUDU integracija dar tik idėja.
turbo_mk
Wow, tokie grandioziniai planai be aiškaus biudžeto. Metro per Pilaitę skamba šauniai, bet ar valstybės parama tikrai bus? vairuotojams vis dar rūpi parkavimas.
Palikite komentarą