5 Minutės
Maži automobiliai kažkaip priverčia suaugusius žmones ginčytis lyg vaikus. Uždėkite ant tokio modelio BMW ženklelį, suteikite jam veidą, kuris atrodo pusiau mielas, pusiau nustebęs, ir internetas akimirksniu ims diskutuoti, ar Miunchenas turėtų prikelti vieną keisčiausių kada nors sukurtų savo automobilių.
Būtent taip nutiko su nauja skaitmenine modernaus BMW Isetta vizualizacija, kuria „Instagram“ pasidalijo pikselių menininkas Giorgi Tedoradze. Tai nėra oficialus BMW koncepcinis automobilis, ne nutekėjęs prototipas ir tikrai ne patvirtintas serijinės gamybos modelis. Vis dėlto ši idėja pataiko į klausimą, kuris nuolat sukasi automobilių pasaulyje: ar atgaivinta Isetta turėtų prasmės elektrinių miesto automobilių, perpildytų gatvių ir mažėjančių parkavimo vietų eroje?
Trumpas atsakymas? Galbūt. Sąžiningesnis? Tik tada, jei BMW suprastų, kada nostalgiją geriau palikti ramybėje.
Burbulinis automobilis, kurio palikimas didesnis už jo dydį
Originalioji Isetta niekada neturėjo tapti BMW ikona. Jos istorija prasidėjo Italijoje, bendrovėje Iso SpA, o vėliau automobilis pagal licenciją buvo gaminamas keliose šalyse, įskaitant dalį Europos, Argentiną ir Braziliją. Vis dėlto būtent BMW versija tapo ta, kurią visi prisimena, iš dalies todėl, kad pasirodė tinkamu metu, o iš dalies todėl, kad jos buvo neįmanoma nepastebėti.
Ji turėjo į priekį atsidarančias dureles. Atrodė kaip šaldytuvas ant ratų. Keleivius vežė su tokiu nuoširdžiu nerangumu, kurį šiuolaikiniai dizaineriai bando atkurti išleisdami milijonus retro užuominoms ir gyvenimo būdo rinkodarai.
Po kėbulu BMW Isetta buvo nuostabiai paprasta. Už kabinos montuotas 298 kub. cm vieno cilindro keturtaktis variklis per mechaninę pavarų dėžę suko galinius ratus. Važiuodama visu pajėgumu ji galėjo pasiekti apie 85 km/val., o šiandien tai skamba bauginančiai ir, tikėtina, net anuomet atrodė gana optimistiška. Automobilis svėrė vos 353 kg, buvo 2 250 mm ilgio ir 1 341 mm pločio, o degalų sąnaudos siekė maždaug 3 l/100 km, arba 78 mpg pagal JAV matavimo sistemą.
XX a. šeštajame dešimtmetyje tai buvo įspūdinga. Buvo parduota daugiau nei 160 000 vienetų, todėl Isetta tapo vienu žinomiausių kada nors gamintų vieno cilindro automobilių. Egzistavo kupė, kabrioleto, furgono ir pikapo versijos, nes, regis, net burbuliniams automobiliams reikėjo darbinės etikos. Vėliau pasirodė didesnis BMW 600, tačiau kultūrinėje atmintyje liko būtent Isetta.
Taigi taip, ji svarbi. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad ji nusipelno sugrįžimo.
Vizualizacija supranta pokštą, bet kartu atskleidžia problemą
Tedoradze įsivaizduota moderni Isetta iš karto atpažįstama kaip BMW. Mažosios inksto formos grotelės čia atlieka didžiąją darbo dalį, o atgal nutįsę priekiniai žibintai mėgina seną burbulinio automobilio idėją perkelti į šiuolaiką. Ji miela taip, kaip gali būti mielas koncepcinis eskizas: švari, supaprastinta ir šiek tiek išdykusi.
Vis dėlto pažvelgus atidžiau ji ima atrodyti ne tiek kaip atgimusi Isetta, kiek kaip BMW atsakymas į būsimą Smart #2, kuris, tikimasi, taps dvasiniu nutraukto Smart ForTwo įpėdiniu. Tai nebūtinai blogas palyginimas. Europai vis dar reikia kompaktiško miesto mobilumo, o elektrinės pavaros natūraliai tinka trumpiems miesto automobilių maršrutams.
Tačiau BMW miesto kapsulę parduoti būtų sudėtinga. BMW nėra Smart. Tai ne Citroën su Ami ir ne mikrojudumo startuolis, bandantis padaryti pareiškimą plastikinėmis kėbulo plokštėmis bei prenumeratos planais. BMW parduoda siekiamybę. Dinamiką. Inžinerinį teatrą. Net mažiausi jo automobiliai turi atrodyti priklausantys tai pačiai šeimai kaip M3, i5 ar naujos kartos Neue Klasse modeliai.
Štai čia Isetta tampa pavojinga. Nostalgija gali sužavėti žmones ir priversti juos spausti nuorodas, tačiau ji negarantuoja verslo logikos.
Šiuolaikinė elektrinė Isetta turėtų būti saugi, efektyvi, pakankamai prieinama, kad turėtų prasmę, ir kartu pakankamai premium lygio, kad pateisintų BMW ženklelį. Ji taip pat turėtų netapti vien naujienos efektu, tokiu automobiliu, kurį žmonės dievina socialiniuose tinkluose, bet realiai niekada neperka. Paklauskite bet kurio automobilių gamintojo. Interneto plojimai neapmoka gamyklos sąskaitų.
Yra ir dizaino klausimas. BMW jau dabar balansuoja tarp paveldo ir išradimo iš naujo. Neue Klasse turi nuvesti markę į elektrinę ateitį, neatsisakant praeities. Retro mikroautomobilis galėtų suteikti šiai strategijai daugiau žmogiškos šilumos arba tapti blaškančiu elementu pačiu netinkamiausiu metu.
Pavyzdžiui, naujausias 7 serijos atnaujinimas bent kol kas sugebėjo išvengti visiško pasinėrimo į naujausią BMW dizaino kalbą. Toks santūrumas svarbus. Ne kiekvieną praeities ženklelį reikia prikelti. Ne kiekviena sena forma tampa geresnė gavusi LED žibintus ir baterijų paketą.
Vis dėlto ši idėja atsisako numirti, nes aplinkinė rinka nuolat keičiasi. Miestai riboja eismą. Pirkėjai iš naujo vertina automobilio nuosavybės prasmę. Jaunesni vairuotojai mažiau apsėsti arklio galių ir labiau domisi patogumu, eksploatacijos sąnaudomis bei tuo, ar automobilis telpa į vietą, kuri vos gali būti vadinama parkavimo vieta. Tokiame pasaulyje išmanus elektrinis mikroautomobilis nebeskamba absurdiškai.
Tik galbūt ne kaip BMW Isetta.
Tikroji šios vizualizacijos pamoka nėra ta, kad BMW turėtų skubėti atgaivinti savo burbulinį automobilį. Ji rodo, kad poreikis charakteringiems miesto elektromobiliams yra tikras. Žmonės pavargo nuo beveidžių krosoverių. Jie nori technikos su asmenybe, net jei ji maža, keista ir šiek tiek nepraktiška.
Moderni Isetta dėmesį patrauktų per kelias sekundes, tačiau BMW reikėtų daugiau nei mielumo, kad ją būtų verta gaminti.
Kol kas šiuo skaitmeniniu sugrįžimu geriausia mėgautis tokiu, koks jis yra: sumania provokacija, priminimu apie keisčiausią BMW istorijos skyrių ir žvilgsniu į tokį kompaktišką elektromobilį, apie kurį pramonė vis sukasi ratu, bet iki galo neįsipareigoja. Originalioji Isetta kadaise padėjo išgelbėti BMW. Prašyti jos pakartoti tą patį dar kartą gali būti per daug.
Palikite komentarą