Benzinas ir dyzelinas lėmė 44 proc. Lietuvos infliacijos

Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje, skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 5,6 proc. Vis dėlto beveik pusę bendro kainų augimo lėmė vos kelios su energija ir transportu susijusios grupės.

Investuotojui.lt atlikta Valstybės duomenų agentūros skelbiamų poveikio duomenų analizė rodo, kad šildymui ir vėsinimui naudojama energija, benzinas bei dyzelinas kartu prie metinės infliacijos pridėjo 2,445 procentinio punkto. Tai sudarė 43,7 proc. viso rodiklio.

Didžiausią įtaką turėjusi šildymui ir vėsinimui naudojamos energijos grupė per metus pabrango 39,7 proc. ir prie infliacijos pridėjo 0,915 procentinio punkto. Benzinas pabrango 27,5 proc., o jo įtaka siekė 0,881 punkto. Dyzelino kaina pakilo 37,9 proc. ir pridėjo 0,649 punkto.

Įtraukus asmeninių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, keturi su energija ir automobiliais susiję veiksniai paaiškina 2,738 procentinio punkto, arba 48,9 proc., visos infliacijos. Tarp kitų reikšmingų veiksnių – restoranų ir kavinių paslaugos, medienos kuras, elektra bei cigaretės.

Maisto kainos tuo metu judėjo priešinga kryptimi. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc. Septynios didžiausią neigiamą įtaką turėjusios maisto grupės, įskaitant šviežią mėsą, mėsos gaminius, duonos ir pyrago kepinius, šviežias daržoves bei vaisius, sviestą ir augalinį aliejų, bendrą infliaciją sumažino 0,602 procentinio punkto.

„Bendras 5,6 proc. skaičius gali klaidinti, jei žmogus mato atpigusią mėsą ar duoną ir svarsto, iš kur atsirado infliacija. Rugpjūtį atsakymas buvo labai koncentruotas: trys energijos ir degalų grupės sukūrė beveik 44 proc. viso kainų augimo. Tai taip pat paaiškina, kodėl skirtingi namų ūkiai infliaciją pajuto nevienodai. Daug vairuojančio ar būstą kuru šildančio žmogaus asmeninis krepšelis gali smarkiai skirtis nuo statistinio vidurkio“, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.

Platesnėse vartojimo kategorijose būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus pakilo 14,9 proc., o transporto kainos – 13,4 proc. Vertinant šių kategorijų svorius, abi grupės apytiksliai paaiškina apie 65 proc. bendro kainų augimo.

Lietuvos 5,6 proc. rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto, arba maždaug 70 proc., didesnis už Eurostato rugsėjo 1 dieną paskelbtą išankstinį 3,3 proc. euro zonos rugpjūčio infliacijos įvertį.

Analizei naudoti rugsėjo 9 dieną paskelbti galutiniai Valstybės duomenų agentūros SVKI duomenys ir oficialiai nurodyta atskirų prekių bei paslaugų grupių įtaka. Palyginimas su euro zona parengtas remiantis rugsėjo 1 dieną paskelbtu išankstiniu Eurostato įverčiu.