4 Minutės
Lietuvoje vis dažniau keliama problema dėl per garsiai važinėjančių automobilių, motociklų ir modifikuotų išmetimo sistemų. Siekiant suvaldyti šį reiškinį, Seime siūloma įteisinti stacionarius ir mobilius triukšmo matuoklius, kurie galėtų automatiškai fiksuoti pažeidimus ne tik didmiesčiuose, bet ir intensyvaus eismo keliuose visoje šalyje. Jei pataisos būtų priimtos, vairuotojams Lietuvoje tektų priprasti prie dar vienos kontrolės formos, panašios į greičio matuoklius.
Ši iniciatyva ypač aktuali Lietuvos automobilių rinkai, kurioje populiarūs ne tik ekonomiški miesto automobiliai, bet ir galingesni naudoti modeliai iš Vokietijos, Švedijos ar Nyderlandų. Būtent tarp tokių transporto priemonių dažniau pasitaiko netvarkingi duslintuvai, sportinio tipo išmetimo sistemos ar net sąmoningai sustiprintas garsas.
Ką siūloma keisti įstatymuose?
Pataisas pateikęs Seimo narys Artūras Zuokas siūlo keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Pagal siūlomą tvarką, triukšmo pažeidimus būtų galima fiksuoti automatizuotai, naudojant specialias stacionarias arba mobilias sistemas. Tai reikštų, kad ne tik greitis, bet ir perteklinis transporto triukšmas galėtų tapti objektyviai užfiksuojamu pažeidimu.
Baudos vairuotojams Lietuvoje
Pagal projektą, už motorinės transporto priemonės eksploatavimą, kai ji neatitinka nustatytų triukšmo reikalavimų, būtų numatyta 50–100 eurų bauda. Tokia sankcija būtų taikoma ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų nustatytas naudojant stacionarias ar mobilias fiksavimo sistemas. Tai reikštų aiškesnį teisinį mechanizmą, kurio iki šiol, pasak iniciatorių, trūko.
Kaip tai atsilieptų Vilniuje ir Kaune?
Didžiausią efektą tokie pokyčiai greičiausiai pajustų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, kur triukšmingas transportas dažnai kelia gyventojų skundus. Tankiai apgyvendintose vietovėse triukšmo radarai galėtų tapti realia priemone geresnei gyvenimo kokybei užtikrinti. Tai ypač svarbu vakarais ir naktimis, kai vienas garsiai važiuojantis automobilis ar motociklas gali trikdyti visą kvartalą.
Įdomu ir tai, kad tokie sprendimai galėtų turėti įtakos ir Lietuvos automobilių rinkos antrinei pasiūlai. Vairuotojai, planuojantys įsigyti sportiškesnį modelį, turėtų labiau vertinti ne tik dizainą, variklio galią ar dinamiką, bet ir realų išmetimo sistemos triukšmo lygį. Tai gali lemti didesnį susidomėjimą gamykliniais, o ne savavališkai perdarytais automobiliais.
Dvigubos paskirties technologija: eismui ir saugumui
Artūras Zuokas pabrėžia, kad siūloma infrastruktūra galėtų būti naudojama ne tik eismo kontrolei. Jo teigimu, tai būtų dvigubos paskirties technologija, kuri taikos metu padėtų kovoti su triukšmo tarša, o ekstremaliomis situacijomis galėtų būti pasitelkiama viešajam saugumui ar krizių valdymui.
Galimybė stebėti ir oro objektus
Pasak projekto autoriaus, tie patys radarai galėtų padėti aptikti ore judančius objektus, įskaitant dronus, ir tiksliai nustatyti jų trajektoriją, greitį bei kryptį. Tokia funkcija Lietuvai būtų aktuali ne tik dėl civilinės saugos, bet ir dėl augančių saugumo iššūkių regione. Tai rodo, kad kalbama ne vien apie automobilių triukšmą, bet ir apie platesnį technologinį pritaikymą.
Kuo šis sprendimas skiriasi nuo dabartinės praktikos?
Šiuo metu triukšmo kontrolė Lietuvoje dažniausiai apsiriboja technine apžiūra, bendro aplinkos triukšmo matavimu ar gyventojų skundų nagrinėjimu. Tačiau tokie metodai ne visada leidžia nustatyti, kuris konkretus automobilis ar motociklas sukėlė pažeidimą konkrečiu momentu. Būtent čia, anot iniciatorių, ir atsiranda technologinis sprendimas, leidžiantis triukšmą susieti su konkrečia transporto priemone realiuoju laiku.
Prancūzijoje triukšmo radarai jau diegiami praktiškai, o Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos valstybėse tokios sistemos testuojamos. Tai rodo, kad Lietuva galėtų žengti koja kojon su pažangesnėmis Europos transporto kontrolės praktikomis. Lyginant su kitomis šalimis, mūsų rinka dažnai pasižymi jautrumu kainai, todėl aiškios taisyklės ir vienoda kontrolė gali būti svarbesnės nei vien tik griežtesnės baudos.
Kada pokyčiai įsigaliotų?
Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, nauja tvarka galėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio. Vadinasi, tiek vairuotojai Lietuvoje, tiek automobilių savininkai turėtų pakankamai laiko įvertinti savo transporto priemonių techninę būklę, ypač išmetimo sistemą ir triukšmo lygį.
Apibendrinant, triukšmo radarų idėja gali tapti reikšmingu žingsniu link tvarkingesnių, tylesnių ir saugesnių Lietuvos kelių. Tai sprendimas, kuris aktualus ne tik teisėsaugai, bet ir visiems eismo dalyviams, norintiems patogesnės aplinkos miestuose bei aiškesnių taisyklių automobilių rinkoje.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą