5 Minutės
„Via Lietuva“ pradeda vienos svarbiausių Lietuvos transporto jungčių – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, priklausančio „Via Baltica“ koridoriui, – atnaujinimo darbus. Bus rekonstruojamas 6,86 km ilgio ruožas tarp Garliavos ir Mauručių, o šis projektas yra reikšmingas ne tik vietos gyventojams, bet ir visiems vairuotojams Lietuvoje, dažnai važiuojantiems į Kauną, Marijampolę ar Lenkijos pusę.
Šis kelias jau seniai laikomas strateginiu Lietuvos automobilių rinkai ir logistikai svarbiu maršrutu: juo kasdien juda lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, autobusai ir tranzitinis transportas. Todėl rekonstruojama atkarpa turėtų tiesiogiai paveikti kelionės laiką, saugumą ir bendrą eismo sklandumą.
Ką duos projektas Lietuvos vairuotojams?
Projekto tikslas – ne tik atnaujinti kelio dangą, bet ir iš esmės modernizuoti visą transporto infrastruktūrą. „Via Lietuva“ ir Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad svarbiausia – patogesnės, saugesnės ir greitesnės kelionės. Tai aktualu tiek kasdien važinėjantiems į darbą Kaune ar Vilniuje, tiek verslui, kurio veikla priklauso nuo patikimo susisiekimo su Europa.
Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, „Via Baltica“ yra ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono arterija. Užbaigus darbus svarbiose atkarpose iki Lenkijos sienos, dabar dėmesys skiriamas likusiems ruožams. Tai reiškia, kad Lietuvos automobilių rinkoje ir kelių infrastruktūroje toliau stiprinamas vienas svarbiausių konkurencinių pranašumų – geresnis susisiekimas su Vakarų Europa.
Greitesnis eismas ir mažiau pavojingų sankirtų
Keturių juostų kelias, bet visiškai nauja struktūra
Rekonstrukcijos metu A5 išliks keturių eismo juostų magistrale, tačiau keisis jos sandara ir aplinkinė infrastruktūra. Šiuo metu dėl esamų ribojimų leidžiamas greitis siekia 90 km/val., o užbaigus darbus šiame ruože bus galima važiuoti iki 130 km/val. Tai svarbus pokytis tiek asmeniniams automobiliams, tiek komerciniam transportui.
Projektas orientuotas į saugesnį eismo organizavimą: bus atsisakyta tiesioginių įvažiavimų į magistralę, pavojingų apsisukimų ir kai kurių dabartinių sprendimų, kurie didina avaringumo riziką. Autobusų stotelės taip pat bus perkeltos į saugesnes vietas, o tai ypač svarbu vietos bendruomenėms.
Nauji mazgai, viadukas ir vietinio eismo sprendimai
Planuojama įrengti ir rekonstruoti daugiau kaip 10 kilometrų jungiamųjų kelių tinklą, kuris leis atskirti vietinį eismą nuo tranzito. Be to, projekte numatytos šešios žiedinės sankryžos ir skirtingų lygių sankirta su maždaug 153 metrų ilgio viaduku.
Vienas svarbiausių mazgų bus ties 19,61 km pažymėta vieta A5 kelyje. Čia viadukas sujungs skirtingų lygių transporto srautus ir padės sumažinti spūstis bei konfliktines situacijas. Tokie sprendimai ypač vertinami Europos kelių infrastruktūroje ir vis dažniau taikomi ir Lietuvoje, kur vairuotojai tikisi ne tik greičio, bet ir aiškesnės, saugesnės eismo schemos.
Inžineriniai sprendimai ir aplinkosauga
Triukšmo mažinimas, drenažas ir komunikacijos
Be kelio konstrukcijos atnaujinimo, projekte suplanuota įrengti apie 2 km triukšmo užtvarų, nutiesti maždaug 9,2 km lietaus nuotekų tinklų ir rekonstruoti apie 1,4 km melioracijos sistemų. Taip pat bus perkeliami elektros, ryšių, dujų ir nuotekų tinklai, kad visa infrastruktūra būtų suderinta su nauja kelio schema.
Numatyti ir pėsčiųjų bei dviračių takai, kurie pagerins susisiekimą vietos gyventojams. Tokie sprendimai ypač aktualūs aplink Kauną, kur automobilių srautai dideli, o gyventojai vis dažniau ieško saugių alternatyvų trumpoms kasdienėms kelionėms.
Kaip tai paveiks Lietuvos automobilių rinką?
Nors tai nėra naujas automobilio modelis, projektas turi aiškų poveikį Lietuvos automobilių rinkai ir transporto sektoriui. Geresnė magistralė reiškia sklandesnį automobilių judėjimą tarp Kauno, Marijampolės ir pasienio, mažesnes kuro sąnaudas dėl trumpesnio važiavimo laiko ir mažiau apkrautą logistiką. Verslui tai reiškia efektyvesnį prekių pristatymą, o vairuotojams – patogesnes keliones į Lenkiją ar kitus Europos miestus.
Lyginant su daugeliu Europos kelių, A5 modernizacija priartina Lietuvos infrastruktūrą prie aukštesnių standartų, kurie jau seniai įprasti Vokietijoje, Čekijoje ar Skandinavijoje. Tai svarbu ir renkantis automobilį: ilgesnėms kelionėms lietuviai vis dažniau vertina ekonomiškumą, komfortą ir saugumo sistemas, nes tokie keliai leidžia pilnai išnaudoti šiuolaikinių modelių galimybes.
Kokios naudos tikimasi baigus darbus?
Baigus rekonstrukciją tikimasi mažesnio eismo įvykių skaičiaus, greitesnių kelionių ir mažesnių transporto eksploatacinių sąnaudų. Taip pat turėtų pagerėti susisiekimas tarp gyvenviečių bei pramonės teritorijų. Tai aktualu ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai, nes A5 yra viena iš kertinių jungčių, padedančių palaikyti šalies ekonominį judėjimą.
Statybos bus vykdomos kombinuotu būdu: derinant rekonstrukciją, naują statybą ir dalies konstrukcijų griovimą. Paruošiamųjų darbų metu bus žymimos trasos, įrengiami laikini keliai, nuimamas augalinis sluoksnis ir apsaugomos esamos komunikacijos. Nauja kelio konstrukcija projektuojama ilgam – ne trumpesniam kaip 20 metų eksploatacijos laikotarpiui, naudojant ir perdirbtas medžiagas, tokias kaip frezuotas asfaltas bei pakartotinai naudojama skalda.
Toks sprendimas rodo, kad Lietuvos kelių modernizacija juda link tvaresnių ir ilgaamžiškesnių sprendimų. O vairuotojams Lietuvoje tai reiškia paprastą dalyką: saugesnį, greitesnį ir patogesnį važiavimą viena svarbiausių šalies magistralių.
Šaltinis: delfi
Komentarai
citylane
Gera žinia, jei realiai bus mažiau tų pavojingų įvažiavimų. 130 km/h tikėkimės be spūsčių...
Palikite komentarą