6 Minutės
Elektrinių paspirtukų sezonas Lietuvos miestuose vairuotojams reiškia ne tik daugiau judėjimo gatvėse, bet ir didesnę įtampą. Šiltuoju metų laiku automobilių vairuotojai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai paspirtukininkai į eismą įsilieja staiga, keičia kryptį sunkiai nuspėjamai arba pasirodo ten, kur jų vairuotojas nesitiki. Naujas „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad būtent tokios aplinkybės labiausiai mažina saugumo jausmą kelyje.
Apklausos duomenimis, net 62 proc. automobilių vairuotojų teigia nesijaučiantys saugiai važiuodami šalia elektrinių paspirtukų vairuotojų. Dažniausiai minimos priežastys susijusios ne su pačia transporto priemone, o su paspirtukininkų elgesiu: netikėtais manevrais, staigiu įvažiavimu į pėsčiųjų perėją ar išvažiavimu į važiuojamąją dalį.
Didžiausia problema – netikėtumas ir per trumpas reakcijos laikas
„Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius pabrėžia, kad vairuotojams pavojingiausios yra tos situacijos, kurių neįmanoma laiku numatyti. Pasak jo, kai elektrinio paspirtuko vairuotojas į perėją įvažiuoja staiga arba netikėtai atsiduria važiuojamojoje dalyje, automobilio vairuotojui lieka vos kelios akimirkos priimti sprendimą.
Miesto eisme tokios sekundės gali būti lemiamos. Automobilis, net ir važiuodamas nedideliu greičiu, negali sustoti akimirksniu, todėl kiekvienas staigus manevras padidina susidūrimo riziką. Eksperto teigimu, saugumas priklauso nuo abiejų pusių – tiek automobilių vairuotojai, tiek paspirtukininkai turi elgtis aiškiai, nuspėjamai ir įvertinti, kaip jų veiksmai paveiks kitus eismo dalyvius.
Kad tokios situacijos gali baigtis ne vien išgąsčiu, rodo ir „Swedbank“ draudimo bendrovės žalų duomenys. Elektriniai paspirtukai į draudimo įvykius patenka įvairiomis aplinkybėmis: vienais atvejais fiksuojami susidūrimai su automobiliais, kitais – apgadinti stovintys automobiliai, kai vairuotojas prie transporto priemonės grįžta jau po incidento ir randa subraižytą ar kitaip pažeistą kėbulą.
Vis dėlto skaudžiausios yra tos situacijos, kuriose nukenčia žmonės. Pernai vienu atveju sankryžoje tarp namų susidūrė automobilis ir elektrinis paspirtukas. Dėl šio įvykio gydymo išlaidoms padengti buvo išmokėta beveik 1,3 tūkst. eurų.
Staigiai stabdyti dėl paspirtuko teko daugiau nei pusei vairuotojų
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pavojingos situacijos nėra pavienės. 53 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad jiems jau yra tekę staigiai stabdyti, kai paspirtuko vairuotojas netikėtai įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Dar 39 proc. respondentų teigė susidūrę su atvejais, kai paspirtukininkas netikėtai išvažiavo į važiuojamąją dalį.
Beveik trečdalis vairuotojų yra matę ar patyrę situacijų, kai paspirtuko vairuotojas važiuoja važiuojamąja dalimi tarp automobilių. 27 proc. apklaustųjų nurodė, kad paspirtukininkas buvo prastai matomas tamsiuoju paros metu, o 18 proc. jautėsi nesaugiai, nes paspirtuko vairuotojas judėjo per arti automobilio.
Rizikos mastą iliustruoja ir dar du rodikliai: 13 proc. vairuotojų teigia vos išvengę susidūrimo su elektriniu paspirtuku, o 2 proc. tokį susidūrimą jau yra patyrę. Tai rodo, kad daliai vairuotojų paspirtukininkų elgesys kelyje asocijuojasi ne su teorine, o su labai realia grėsme.
Dalis vairuotojų jau patyrė konfliktų ir incidentų
Apklausa parodė, kad įtampa tarp automobilių vairuotojų ir paspirtukininkų kartais perauga į konfliktines situacijas. 12 proc. respondentų nurodė jau turėję konfliktų su elektrinių paspirtukų vairuotojais, o 8 proc. teigė patekę į smulkų incidentą.
Bendras paspirtukininkų elgesio vertinimas taip pat gana kritiškas. Neigiamai jį įvertino 66 proc. apklaustų automobilių vairuotojų: 23 proc. elgesį apibūdino kaip labai blogą, o 43 proc. – kaip greičiau blogą. Teigiamą vertinimą pateikė tik 7 proc. respondentų.
L. Garbenčius pažymi, kad tokį požiūrį dažniausiai formuoja konkretūs patirti epizodai kelyje. Kai vairuotojas priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo trajektoriją dėl netikėto kito eismo dalyvio veiksmo, pasitikėjimas mažėja, o įtampa didėja. Todėl, pasak eksperto, kiekvienas eismo dalyvis turi suprasti, kad jo sprendimai tiesiogiai veikia aplinkinių saugumą.
Vairuotojai nori daugiau kontrolės, bet svarbus ir kasdienis atsargumas
Tyrimo dalyviai taip pat įvardijo, kas, jų manymu, galėtų pagerinti situaciją keliuose šiltuoju sezonu. 30 proc. vairuotojų mano, kad labiausiai padėtų griežtesnė elektrinių paspirtukų kontrolė. 27 proc. akcentuoja didesnę pačių paspirtukininkų atsakomybę, o 22 proc. svarbiu sprendimu laiko geresnę infrastruktūrą.
Vis dėlto saugesnis eismas priklauso ne tik nuo kontrolės ar infrastruktūros. Didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai tose vietose, kur automobilių ir paspirtukų trajektorijos dažniausiai susikerta. Automobilių vairuotojams patariama atidžiau stebėti pėsčiųjų perėjas, dviračių takų susikirtimus su važiuojamąja dalimi, sankryžas, išvažiavimus iš kiemų ir stovėjimo aikštelių.
Artėjant prie tokių vietų verta sumažinti greitį ir pasilikti didesnę laiko atsargą reakcijai. Net jei vairuotojas turi pirmumą, netikėtas paspirtukininko manevras gali sukurti pavojingą situaciją, todėl budrumas mieste išlieka vienu svarbiausių saugaus vairavimo principų.
Ką turėtų prisiminti paspirtukų vairuotojai?
Elektrinių paspirtukų vairuotojams svarbiausia vengti staigių ir kitiems eismo dalyviams sunkiai nuspėjamų veiksmų. Prieš keičiant kryptį ar kertant važiuojamąją dalį būtina įsitikinti, kad kiti eismo dalyviai juos pastebėjo ir turi pakankamai laiko sureaguoti.
Ypač atsargiai reikia elgtis prie pėsčiųjų perėjų. Įprastą perėją elektriniu paspirtuku reikėtų kirsti nulipus ir paspirtuką vedantis šalia. Važiuoti galima tik dviračių pervažose arba specialiai pažymėtose vietose, prieš tai įsitikinus, kad tai saugu.
Jeigu šalia yra dviračių takas, paspirtukininkams rekomenduojama rinktis būtent jį. Prieš išvažiuojant į važiuojamąją dalį būtina sumažinti greitį, įvertinti automobilių judėjimą ir nekurti situacijos, kai vairuotojui tenka reaguoti paskutinę akimirką. Tamsiuoju paros metu ar esant prastesniam matomumui itin svarbu pasirūpinti, kad paspirtuko vairuotojas būtų kuo geriau matomas.
Kuo aiškiau elgiasi abi pusės, tuo mažesnė tikimybė, kad įprasta kelionė mieste baigsis konfliktu, apgadintu automobiliu ar sužalojimu. Elektriniai paspirtukai yra tapę įprasta miesto eismo dalimi, tačiau jų saugumas priklauso nuo atsakomybės, taisyklių laikymosi ir gebėjimo numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Šaltinis: autoasas
Palikite komentarą