ES taisyklės išretino miesto automobilius: ar jie grįš?

Europos mažų miesto automobilių rinka per kelerius metus pasikeitė neatpažįstamai. Kadaise A segmentas buvo vienas svarbiausių pasirinkimų vairuotojams, ieškantiems pigaus, paprasto ir kompaktiško automobilio kasdienėms kelionėms mieste. Tačiau šiandien tokių modelių pasiūla smarkiai susitraukusi, o dalis ilgus metus pažįstamų vardų jau tapo automobilių istorijos dalimi.

Pagrindinė priežastis – didelės sąnaudos, kurias gamintojams teko prisiimti pritaikant mažiausius automobilius prie Europos Sąjungos aplinkosaugos ir saugos reikalavimų. Tai ypač skaudžiai smogė būtent pigiausiems modeliams, nes kiekviena papildoma sistema jų kainoje sudaro gerokai didesnę dalį nei brangesniuose B ar C segmento automobiliuose.

Dabar automobilių pramonėje vis dažniau kalbama apie galimą A segmento sugrįžimą. Vis dėlto jis veikiausiai nebebus toks, kokį prisimena daugelis vairuotojų. Pagrindinis dėmesys krypsta į mažus ir santykinai įperkamus elektromobilius, kurie galėtų būti gaminami Europos gamyklose ir atitikti naują reguliavimo kryptį.

A segmento nuosmukį aiškiai parodė Italijos rinka

Automobilių rinkos analitikas Felipe Munozas, vadovaujantis pramonės svetainei „CarIndustryAnalysis“, išnagrinėjo, kaip pastaraisiais metais keitėsi A segmento pasiūla Italijoje. Ši rinka pasirinkta neatsitiktinai – būtent Italija ilgą laiką buvo viena svarbiausių mažų miesto automobilių tvirtovių Europoje.

Šio segmento simboliu galima laikyti „Fiat 500“, o mažų automobilių populiarumą Viduržemio jūros šalyse ilgus dešimtmečius lėmė siauri miestų keliai, ribotos parkavimo vietos ir poreikis turėti nebrangią transporto priemonę trumpoms kasdienėms kelionėms. A segmento automobiliai buvo vertinami dėl kompaktiškų matmenų, paprastos konstrukcijos ir mažos įsigijimo kainos.

Tačiau būtent kaina tapo silpniausia šio segmento vieta. Kai gamintojams teko diegti vis daugiau saugos sistemų, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir atitikti naujus homologacijos reikalavimus, mažiausių modelių ekonominė logika pradėjo byrėti. Automobiliai brango, o pelno maržos išliko menkos.

Nuo 25 modelių iki vos keturių

Felipe Munozo analizė rodo, kad 2018 metais Italijos rinkoje buvo galima rinktis net iš 25 A segmento modelių. Tarp jų buvo tokie automobiliai kaip „Citroën C1“, kurio gamyba nutraukta 2021 metais, „Ford Ka+“, pasitraukęs 2019-aisiais, „Opel Karl“, iš pasiūlos pašalintas taip pat 2019 metais, ir „Peugeot 108“, nebegaminamas nuo 2021 metų.

Į šį sąrašą pateko ir „Seat Mii“, kurio gamyba baigta 2020 metais, „Škoda Citigo“, nutrauktas 2020–2021 metų sandūroje, bei „Volkswagen Up!“, rinką palikęs 2023 metais. Tai buvo modeliai, kurie daugelyje Europos miestų ilgą laiką atliko pigių, lengvai valdomų ir kompaktiškų automobilių vaidmenį.

Šiandien situacija visiškai kitokia. Italijos salonuose iš esmės liko tik keturi nauji A segmento modeliai: „Fiat 500“, „Fiat Panda“, „Kia Picanto“ ir „Toyota Aygo X“. Tai reiškia, kad per septynerius metus pasiūla sumažėjo net 84 procentais. Tokį kritimą sunku vadinti natūraliu modelių kartų pasikeitimu – tai struktūrinė viso segmento krizė.

Problema neapsiriboja viena šalimi

Italijos pavyzdys atspindi platesnę Europos tendenciją. 2018 metais A segmento automobiliai sudarė maždaug 8–9 procentus visų naujų automobilių registracijų Europoje. Iki 2024 metų ši dalis sumažėjo iki 4,2 procento, o 2025 metais registracijų mažėjimas tęsėsi.

Toks pokytis rodo, kad mažų automobilių nykimas nėra vien atskirų gamintojų sprendimų pasekmė. Segmentą paveikė visa reguliacinė aplinka, kurioje mažiausi ir pigiausi automobiliai turėjo atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir gerokai brangesni modeliai. Dėl to jų kaina kilo, o atotrūkis nuo didesnių automobilių mažėjo.

Vairuotojui tai reiškė vis paprastesnį klausimą: ar verta pirkti labai mažą automobilį, jeigu už palyginti nedidelę papildomą sumą galima rinktis erdvesnį B ar net C segmento modelį? Būtent ši kainų disproporcija tapo viena priežasčių, kodėl A segmento patrauklumas pradėjo silpti.

Kainos šoko į viršų

Analizėje pateikti kainų duomenys aiškiai parodo, kaip sparčiai brango mažiausi automobiliai. 2018 metais vidutinė naujo A segmento automobilio kaina Italijoje siekė 16 702 eurus. 2021 metais ji jau buvo pakilusi iki 19 161 euro.

Didžiausias šuolis užfiksuotas 2023 metais, kai vidutinė tokio automobilio kaina pasiekė 26 097 eurus. Vėliau kainoraščiai šiek tiek atsitraukė, tačiau 2025 metais vidutinė A segmento modelio kaina Italijoje vis dar siekė 20 933 eurus. Tai gerokai daugiau nei daugelis pirkėjų istoriškai siejo su mažo miesto automobilio sąvoka.

Kainų augimą lėmė ne viena priežastis. 2020–2021 metais įsigaliojo „Euro 6d“ standartas, padidinęs spaudimą gamintojams mažinti emisijas. Vėliau prisidėjo ir privalomos saugos įrangos reglamentai GSR2, kurie nuo 2024 metų liepos 7 dienos taikomi visiems naujiems automobiliams.

Kodėl mažiausi automobiliai nukentėjo labiausiai?

Lenkijos automobilių pramonės asociacijos prezidentas Jakubas Faryśas pažymi, kad A segmento pasiūlos susitraukimą lėmė keli veiksniai. Pasak jo, mažiausių automobilių populiarumo mažėjimas sutapo ir su platesne automobilių raida: modeliai nuolat didėjo, o klientai ėmė tikėtis geresnių dinaminių savybių, daugiau komforto ir turtingesnės įrangos net iš automobilio, skirto trumpiems atstumams.

Vis dėlto nauji saugos ir emisijų reikalavimai pigiausią segmentą paveikė labiausiai. Įdiegus privalomas sistemas, automobilio savikaina padidėjo. Brangesniuose modeliuose toks pokytis procentiškai mažiau pastebimas, tačiau pigiuose A segmento automobiliuose jis iš karto smarkiai kelia galutinę kainą.

Gamintojams problemų kėlė ir išmetamųjų teršalų balansai. Mažuose automobiliuose dažnai buvo naudojami paprasti, senesnės konstrukcijos varikliai, kurie pagal automobilio masę ne visuomet pasižymėjo itin mažu degalų sunaudojimu. Laikyti tokius modelius gamoje reiškė didinti bendrą gamintojo emisijų vidurkį, o už nustatytų ribų viršijimą gresia didelės baudos.

Vienas galimų sprendimų – hibridinės pavaros. Tačiau A segmente jos kelia kitą problemą: tokia technologija smarkiai brangina automobilį arba reikalauja rimtai perprojektuoti platformą. Kai pelno marža maža, o paklausa traukiasi, tokios investicijos dažnai tampa ekonomiškai nepagrįstos.

„Toyota Aygo X“ parodė, kiek sudėtinga pritaikyti hibridą

Realiai ryžtingiausią žingsnį šiame segmente žengė „Toyota“. Japonijos gamintojas hibridinę sistemą, žinomą iš didesnio „Yaris“, pritaikė „Toyota Aygo X“ modeliui. Tačiau tai nebuvo paprastas techninis pakeitimas – reikėjo kruopščiai perdirbti automobilio konstrukciją.

Lenkijos žurnalistas Michałas Domańskis, vienas pirmųjų apžiūrėjęs „Aygo X Hybrid“, paaiškino, kad vietoj vieno litro variklio po kapotu turėjo atsirasti 1,5 litro agregatas ir papildomi hibridinės sistemos komponentai. Dėl to priekinę iškyšą teko pailginti 76 mm.

Be to, reikėjo pritaikyti traukos akumuliatorių, kad jis tilptų po galine sėdyne. Jo aušinimo sistema buvo integruota į konsolę, kuri padalija galinių keleivių kojų erdvę, o 12 voltų akumuliatorius perkeltas po bagažinės grindimis. Šis pavyzdys aiškiai parodo, kodėl hibridizacija mažame automobilyje nėra nei paprasta, nei pigi.

Ar A segmentas gali sugrįžti?

Nors dabartinis vaizdas atrodo niūrus, Europos automobilių pramonėje atsiranda ženklų, kad mažų automobilių segmentas gali būti atgaivintas. 2025 metų rugsėjį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė iniciatyvą, skirtą mažiems ir įperkamiems automobiliams, gaminamiems vietinėse Europos gamyklose.

Šios „mažų įperkamų automobilių“ iniciatyvos tikslas – paskatinti iki 4,2 metro ilgio elektromobilių gamybą Europoje. Tokie modeliai būtų homologuojami pagal naują M1E kategoriją. Tai galėtų tapti pagrindu naujai miesto automobilių kartai, kuri atitiktų reguliavimo reikalavimus, bet kartu išliktų prieinamesnė pirkėjams.

Pradiniame, vis dar svarstomame pasiūlyme numatyta, kad skaičiuojant gamintojų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus šiems automobiliams būtų taikomas 1,3 koeficientas. Paprasčiau tariant, trys naujos kartos elektromobiliai ES rinkose galutiniame emisijų balanse būtų vertinami beveik kaip keturi elektromobiliai. Tai suteiktų gamintojams daugiau lankstumo ir galėtų leisti šalia jų siūlyti kelis hibridinius arba net vien vidaus degimo varikliu varomus modelius.

Gamintojai jau ruošia naują mažų elektromobilių bangą

Ši kryptis jau matoma konkrečių gamintojų planuose. „Renault“ pristato elektrinį „Twingo E-Tech“, o pastaraisiais mėnesiais keliose Europos rinkose debiutavo „Hyundai Inster“ ir „Leapmotor T03“. Tai rodo, kad maži elektromobiliai pamažu tampa nauju atsaku į A segmento krizę.

Į prieinamesnių automobilių temą grįžta ir „Stellantis“. Įkvėpta naujosios „Panda“ sėkmės, grupė kalba apie didesnį dėmesį automobiliams, skirtiems platesnei auditorijai. Tikėtina, kad „Citroën“ šiemet pristatys naują legendinio 2CV interpretaciją – biudžetinį miesto automobilį, kurio kaina turėtų nesiekti 15 000 eurų.

Kol kas neaišku, ar ši iniciatyva ir nauji modeliai visiškai atkurs kadaise itin gausų A segmentą. Tačiau viena akivaizdu: senasis pigaus miesto automobilio receptas Europoje nebeveikia. Jei maži automobiliai sugrįš, jie veikiausiai bus elektriniai, kuriami pagal naujas taisykles ir pritaikyti prie realybės, kurioje saugumas, emisijos ir kaina turi būti suderinti iš naujo.