Tyrimas: vairuotojai vis dar bijo dviratininkų kelyje

Šiltuoju metų laiku Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse gerokai padaugėja dviratininkų. Vieni dviračiu sportuoja, kiti jį renkasi laisvalaikiui, o daliai gyventojų tai tampa kasdienio susisiekimo priemone. Vis dėlto naujas Swedbank draudimo bendrovės inicijuotas tyrimas rodo, kad ne visi automobilių vairuotojai dviratininkus vertina kaip lygiaverčius eismo dalyvius.

Apklausos duomenimis, kas penktas vairuotojas dviratininkus vis dar laiko kliūtimi eisme. Tai atskleidžia ne tik požiūrio problemą, bet ir platesnę saugaus eismo temą: automobiliai ir dviračiai dažnai dalijasi ta pačia kelio erdve, tačiau jų vairuotojai kelyje yra nevienodai apsaugoti. Automobilio vairuotoją saugo transporto priemonės kėbulas, saugos sistemos ir konstrukcija, o dviratininkas avarijos atveju išlieka kur kas pažeidžiamesnis.

Tyrime taip pat matyti, kad nemaža dalis vairuotojų yra patyrę situacijų, kai teko staigiai reaguoti į dviratininko veiksmus. 27 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems yra tekę staigiai stabdyti arba manevruoti dėl keliu važiuojančio dviratininko. Dar 26 proc. teigė susidūrę su atvejais, kai dviratininkas važiavo netinkama kelio puse. Konfliktą su dviratininku pripažino turėję 12 proc. vairuotojų.

Swedbank draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius pabrėžia, kad tokie skaičiai rodo vis dar juntamą įtampą tarp skirtingų eismo dalyvių. Jo teigimu, svarbiausia ne ieškoti kaltų ar priešinti vairuotojus su dviratininkais, o mažinti situacijų, kuriose gali kilti pavojus, tikimybę.

Su dviračiais susijusios žalos kainuoja tūkstančius eurų

Swedbank draudimo bendrovės duomenys rodo, kad incidentai, kuriuose dalyvauja dviratininkai ir motorinės transporto priemonės, turi ir finansinių pasekmių. Praėjusiais metais buvo užfiksuota 18 su dviračiais susijusių transporto žalų, o klientams išmokėta daugiau kaip 47 tūkst. eurų.

Vidutinė Kasko draudimo išmoka tokiais atvejais siekė 1 915 eurų. Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atvejais vidutinė išmoka buvo gerokai didesnė – 4 119 eurų. Skirtumas atsiranda todėl, kad Kasko dažniausiai padengia apgadinto apdrausto automobilio remonto išlaidas, o civilinės atsakomybės draudimo atvejais gali būti atlyginama ir nukentėjusių asmenų patirta žala.

Į tokią žalą gali patekti gydymo išlaidos, neturtinės žalos atlyginimas ar negautų pajamų kompensavimas. Dėl to kai kurios išmokos tampa gerokai didesnės nei vien automobilio remonto sąmata. Pavyzdžiui, pernai didžiausia išmoka pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą tokio pobūdžio atveju viršijo 10 tūkst. eurų.

Beveik pusė vairuotojų šalia dviratininkų jaučiasi nesaugiai

Tyrimas atskleidė ir kitą svarbią detalę – 43 proc. vairuotojų teigia, kad važiuodami šalia dviratininkų jaučiasi nesaugiai. Pasak L. Garbenčiaus, toks jausmas dažnai gali būti susijęs su ankstesne neigiama patirtimi kelyje, kai vairuotojui teko staigiai stabdyti, keisti trajektoriją ar išvengti galimo susidūrimo.

Dažniausiai vairuotojai mini situacijas, kai dviratininkas netikėtai kirto kelią ar pėsčiųjų perėją ir automobilio vairuotojui teko staigiai stabdyti. Su tokia patirtimi susidūrė 41 proc. apklaustųjų. Dar 32 proc. vairuotojų nurodė, kad dviratininkas buvo sunkiai pastebimas – pavyzdžiui, tamsiu paros metu nedėvėjo šviesą atspindinčios aprangos, neturėjo atšvaitų arba nebuvo įjungęs žibintų.

Matomumas ir nuspėjamas elgesys šiuo atveju yra vieni svarbiausių saugumo veiksnių. Ekspertas akcentuoja, kad netikėti manevrai ir prastas dviratininko matomumas dažnai tampa priežastimi, dėl kurios kelyje atsiranda įtampa. Vairuotojams ypač svarbu sumažinti greitį ten, kur dviratininkai gali pasirodyti netikėtai: prie perėjų, sankryžų, išvažiavimų iš kiemų ar siauresnėse gatvėse.

Dviratininkams svarbu būti matomiems ir prognozuojamiems

Dviratininkams tenka ne mažesnė atsakomybės dalis. Jie turėtų pasirūpinti, kad būtų gerai matomi, laiku parodytų planuojamus manevrus ir vengtų staigių judesių, kurie kitiems eismo dalyviams gali būti netikėti. Net ir turėdamas pirmumo teisę dviratininkas saugiausiai elgiasi tada, kai įsitikina, kad vairuotojas jį pastebėjo ir turės pakankamai laiko sureaguoti.

Ši taisyklė ypač aktuali intensyvesnio eismo vietose, kur automobilio vairuotojas vienu metu turi stebėti pėsčiuosius, kelio ženklus, kitas transporto priemones ir dviračių takų sankirtas. Kuo aiškesnis abiejų pusių elgesys, tuo mažesnė tikimybė, kad įprasta eismo situacija virs pavojingu incidentu.

Vairuotojai pripažįsta ir savo klaidas

Nors apklausoje vairuotojai dažnai įvardija rizikingą dviratininkų elgesį, tyrimas rodo, kad prie pavojingų situacijų prisideda ir pačių automobilių vairuotojų įpročiai. 74 proc. apklaustųjų teigė lenkdami dviratininką stengiantys palikti kuo saugesnį šoninį atstumą ir dažniausiai laikosi iki 1,5 metro atstumo, kaip nurodoma kelių eismo taisyklių kontekste.

Vis dėlto beveik kas penktas vairuotojas pripažino, kad dviratininkus lenkia mažesniu atstumu arba saugiam šoniniam tarpui neskiria pakankamai dėmesio. Tokia praktika gali būti pavojinga, nes net nedidelis automobilio priartėjimas prie dviratininko gali sukelti išgąstį, priversti prarasti pusiausvyrą ar paskatinti staigų judesį.

Vairuotojai taip pat atvirai pripažino ir kitus nusižengimus. Per pastaruosius metus 29 proc. apklaustųjų viršijo leistiną greitį, 12 proc. vairuodami naudojosi telefonu be laisvų rankų įrangos, 11 proc. sukdami neparodė posūkio signalo, o 7 proc. nesilaikė saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės. Dar 3 proc. nurodė nepraleidę dviračių taku kelią kertančio dviratininko ar paspirtuko vairuotojo.

Pasak L. Garbenčiaus, eismo dalyviai dažnai linkę greitai pastebėti kitų klaidas, tačiau saugumą kelyje pirmiausia lemia kiekvieno asmeninė atsakomybė. Vairuotojams svarbu neskubėti, atidžiai vertinti situaciją ir prisiminti, kad dviratininkas yra mažiau apsaugotas eismo dalyvis. Dviratininkams savo ruožtu svarbu elgtis taip, kad jų veiksmai būtų aiškūs ir lengvai nuspėjami.

Situaciją gerintų atsakomybė, taisyklių laikymasis ir infrastruktūra

Apklausos dalyviai mano, kad šiltuoju sezonu saugumą keliuose labiausiai pagerintų griežtesnė dviratininkų kontrolė, didesnė jų atsakomybė ir geresnė dviračių infrastruktūra. Tarp svarbių priemonių taip pat minimas švietimas bei aiškesnės eismo taisyklės.

Eksperto teigimu, praktikoje riziką dažniausiai mažina nuoseklus kelių eismo taisyklių laikymasis. Vairuotojams tai reiškia saugų šoninį atstumą lenkiant dviratininką, o dviratininkams – naudojimąsi jiems skirta infrastruktūra ten, kur ji įrengta. Ne mažiau svarbu, kad visi manevrai būtų parodomi aiškiai ir laiku.

Tyrimą 2026 m. balandį Swedbank užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė Spinter tyrimai. Apklausoje dalyvavo 1025 vairuojantys respondentai, o rezultatai reprezentuoja 18–75 metų Lietuvos gyventojų vertinimus.