Lietuvos keliuose daugės tvorų nuo laukinių gyvūnų

Lietuvos vairuotojai vis dažniau mato naujai aptvertus valstybinės reikšmės kelių ruožus. Šios tvoros nėra vien infrastruktūros atnaujinimo detalė – tai „Via Lietuva“ vystomos apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų, skirtos mažinti susidūrimų su į kelią išbėgančiais žvėrimis riziką. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni, nes intensyvaus eismo keliuose transporto srautai dažnai susikerta su natūraliais gyvūnų migracijos keliais.

Šiemet apsauginių sistemų plėtra tęsiama magistraliniuose keliuose, o kartu pradedami ir nauji projektai krašto keliuose. Tai reiškia, kad priemonės diegiamos ne tik pagrindinėse šalies automagistralėse, bet ir ruožuose, kuriuose eismas yra intensyvus, o aplinkinės teritorijos – miškingos ar palankios laukinių gyvūnų judėjimui.

Kur šiemet įrengiamos naujos apsauginės tvoros?

Apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų jau įrengtos automagistralėje Vilnius–Panevėžys (A2) ir didelėje dalyje kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Pastarajame kelyje darbai tęsiami ir šiemet: sistemos montuojamos ruože nuo 146,57 iki 204,75 kilometro. Dar vienas svarbus objektas – magistralinis kelias Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6), kuriame apsaugos priemonės diegiamos atkarpoje nuo 133,8 iki 165,7 kilometro.

Iš viso šiuose ruožuose numatyta įrengti apie 90,18 kilometro apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų. Šiems darbams skirta maždaug 8 mln. eurų. Investicijos nukreipiamos į tas vietas, kuriose susidūrimų tikimybė vertinama kaip didžiausia, o saugumo priemonės gali duoti apčiuopiamiausią rezultatą.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad problema išlieka rimta: praėjusiais metais šalyje fiksuotas susidūrimų su gyvūnais skaičius pasiekė tūkstantį. Pasak ministro, tokie įvykiai gali kelti grėsmę ne tik transporto priemonėms, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei. Jis akcentuoja, kad infrastruktūros gerinimas turi būti derinamas su atsakingu vairuotojų elgesiu – budrumu, saugaus greičio pasirinkimu ir dėmesiu kelio aplinkai.

Ne tik tvoros: kokios priemonės saugo kelius?

Apsauginės tvoros yra tik viena platesnės sistemos dalis. Siekiant sumažinti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, taikomi ir kiti sprendimai: žalieji tiltai, požeminės perėjos smulkiesiems, vidutiniams ir stambiesiems gyvūnams, varliagyvių apsaugos sistemos, įspėjamieji bei kintamos informacijos kelio ženklai. Kai kur gyvūnų migracijai pritaikomos ir vandens pralaidos.

Tokios priemonės leidžia nukreipti gyvūnus į saugesnes perėjimo vietas ir kartu mažina riziką vairuotojams. Vis dėlto specialistai primena, kad net ir aptvertas kelias nėra absoliučiai apsaugotas. Gyvūnas gali patekti į važiuojamąją dalį per nuovažas, sankryžas ar kitas infrastruktūros vietas, todėl tvoros riziką sumažina, bet jos nepanaikina visiškai.

„Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Justas Norbutas pažymi, kad apsaugos sistemos planuojamos pagal realų poreikį – pirmiausia ten, kur eismas intensyvus ir kur susidūrimų su laukiniais gyvūnais pavojus yra didžiausias. Jo teigimu, vairuotojai turėtų išlikti budrūs visais metų laikais, nes laukiniai gyvūnai keliuose gali pasirodyti ne tik rudenį ar pavasarį, bet bet kuriuo metu.

Daugiau kaip 900 kilometrų tvorų jau įrengta

Valstybinės reikšmės kelių tinkle šiuo metu jau yra daugiau nei 900 kilometrų apsauginių tvorų. Be jų, įrengta 16 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 17 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams ir du žalieji tiltai. Taip pat veikia integruotos bei atskiros varliagyvių apsaugos sistemos, naudojami įspėjamieji ir kintamos informacijos ženklai.

Apsaugos priemonių diegimas neapsiriboja automagistralėmis. Jos numatomos ir krašto keliuose, kuriuose eismas pakankamai intensyvus, o susidūrimų su laukiniais gyvūnais tikimybė išlieka didelė. Vienas tokių projektų – valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis ruožas nuo 0,0 iki 26,9 kilometro. Šioje atkarpoje rengiamasi paprastajam remontui, kurio metu planuojama įrengti ir apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemas. Darbų pradžia numatyta 2026 metais, o pabaiga – 2027 metais.

Prioritetas – pavojingiausi ir judriausi ruožai

Apsaugos sistemų įrengimo darbai vykdomi pagal prioritetinę eilę. Vertinamas eismo intensyvumas, susidūrimų su laukiniais gyvūnais statistika, gyvūnų migracijos kryptys ir aplinkosauginiai kriterijai. Pirmiausia investuojama į tuos ruožus, kuriuose gyvūnų ir transporto priemonių susidūrimo rizika yra didžiausia.

2027 metais visame valstybinės reikšmės kelių tinkle pagal prioritetus apsaugos nuo laukinių gyvūnų sistemų įrengimui planuojama skirti apie 3 mln. eurų. Tai turėtų padėti tęsti nuoseklią infrastruktūros plėtrą ir didinti saugumą tiek vairuotojams, tiek laukinei gyvūnijai.

Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija didėja, todėl jų susidūrimų su transporto priemonėmis rizika išlieka aktuali. Ypač pavojingi eismo saugumui yra susidūrimai su stambiais gyvūnais. Planuojant apsaugos priemones išskirtinis dėmesys skiriamas briedžiams, nes jų pasirodymas kelyje gali turėti itin skaudžių pasekmių.

Kasmet šalies keliuose registruojama apie 30 įskaitinių eismo įvykių su laukiniais gyvūnais – tai tokie incidentai, kuriuose nukenčia žmonės. Tačiau realus susidūrimų skaičius yra gerokai didesnis, nes į šią statistiką nepatenka atvejai, kai apgadinamos tik transporto priemonės. Net ir be sužeistųjų tokie įvykiai sukelia finansinių nuostolių, trikdo eismą ir daro žalą laukinei gyvūnijai.

Ilgalaikiai planai iki 2035 metų

„Via Lietuva“ numato ir toliau plėsti apsaugos nuo laukinių gyvūnų tinklą. Iki 2035 metų, įgyvendinant valstybinės reikšmės kelių plėtros projektus, planuojama įrengti 12 požeminių perėjų vidutiniams gyvūnams, 12 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams ir keturis žaliuosius tiltus.

Šių projektų tikslas – kurti saugesnę kelių infrastruktūrą, kurioje būtų geriau apsaugoti tiek eismo dalyviai, tiek natūraliais migracijos keliais judantys laukiniai gyvūnai. Vis dėlto vairuotojų atsakomybė išlieka esminė: kelio ženklai, tvoros ir perėjos padeda mažinti riziką, tačiau saugus greitis ir nuolatinis dėmesys kelyje yra būtini kiekvienoje kelionėje.