Lietuvos oro erdvėje vasarą aptarnauta 64 tūkst. skrydžių

2026 metų vasarą Lietuvos oro erdvėje aptarnauta daugiau kaip 64 tūkst. skrydžių – 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, praneša oro navigacijos paslaugų teikėja AB „Oro navigacija“.

Augant keleivinės aviacijos srautams, suaktyvėjo ir bendroji aviacija, mokomieji bei sportiniai skrydžiai, karšto oro balionų ir bepiločių orlaivių veikla. Didėjant oro erdvės naudojimo intensyvumui bei įvairovei, vis svarbesnis tampa skirtingų naudotojų veiklos koordinavimas.

Didžiausias skrydžių srautas, kaip ir pastaruosius kelerius metus, fiksuotas rugpjūtį. Per šį mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta daugiau kaip 21,7 tūkst. skrydžių.

Intensyviausia vasaros diena buvo rugpjūčio 30-oji, kai aptarnauti 742 skrydžiai. Tai viršijo didžiausią 2025 metų paros srautą, siekusį 716 skrydžių. Nepaisant išaugusio eismo intensyvumo, visą vasarą nefiksuota dėl oro eismo valdymo kilusių „Oro navigacijai“ priskirtų vėlavimų.

„Vasara yra laikotarpis, kai Lietuvos danguje aktyviai veikia bene visi oro erdvės naudotojai. Prie intensyvaus keleivinių skrydžių srauto prisideda bendrosios aviacijos skrydžiai, įvairios specialiosios operacijos, karšto oro balionai ir įvairiems poreikiams naudojami dronai. Kuo daugiau veiklos vyksta oro erdvėje, tuo svarbesni tampa planavimas, koordinavimas ir nuolatinis situacijos stebėjimas, leidžiantys užtikrinti skrydžių saugą“, – sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Didžiausią dalį sudarė tranzitiniai skrydžiai

Per tris vasaros mėnesius aptarnauta daugiau kaip 46 tūkst. tranzitinių skrydžių – tai sudarė apie 72 proc. visų tuo laikotarpiu aptarnautų skrydžių.

Augo ir veiklos apimtys Lietuvos oro uostuose. Terminalinių skrydžių aptarnauta 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniaus oro uoste jų skaičius padidėjo 9,6 proc., Palangos oro uoste – 10,6 proc.

Šiltuoju metų laiku bendroji aviacija vykdo daugiau skrydžių, rengiama daugiau mokomųjų ir sportinių skrydžių, prasideda intensyvus karšto oro balionų sezonas, aktyviau naudojami bepiločiai orlaiviai. Prie oro erdvės užimtumo prisideda ir karinė aviacija, įskaitant NATO oro policijos misijos skrydžius bei įvairias pratybas.

Augant bendrosios aviacijos aktyvumui, reikšmingai padidėjo ir skrydžių informacijos paslaugomis (FIS) aptarnautų skrydžių skaičius. Šią vasarą jų aptarnauta 31,4 proc. daugiau nei praėjusią vasarą, o vien birželį augimas siekė beveik 70 proc. Tai rodo didesnį bendrosios aviacijos aktyvumą nevaldomoje oro erdvėje ir išaugusią oro eismo paslaugų teikimo apimtį.

Daugėja paraiškų civilinių dronų skrydžiams

Pastaraisiais metais sparčiai daugėja bepiločių orlaivių, naudojamų verslo, viešojo sektoriaus ir gyventojų reikmėms. Ypač aktyvus laikotarpis – vasara, kai vyksta daugiausia renginių, festivalių ir kitų veiklų po atviru dangumi.

„Oro navigacijos“ duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pateikta daugiau kaip 400 paraiškų vykdyti civilinių bepiločių orlaivių skrydžius. Specialistų teigimu, augantis dronų naudojimas didina poreikį dar efektyviau koordinuoti skirtingų oro erdvės naudotojų veiklą.

„Dronų naudojimo mastas kasmet auga, todėl svarbu užtikrinti, kad jie saugiai integruotųsi į bendrą oro erdvę. Tam reikalingi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakingas visų naudotojų požiūris į skrydžių planavimą bei taisyklių laikymąsi“, – teigia S. Batavičius.

Lietuvos bepiločių orlaivių žemėlapį galima rasti svetainėje utm.ans.lt ir mobiliojoje programėlėje „Lithuania Drone Map“. „iOS“ ir „Android“ įrenginiams skirta programėlė nemokamai pasiekiama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse.

„Oro navigacija“ pabrėžia, kad planuojant ir koordinuojant oro erdvės naudojimą būtina suderinti civilinės, karinės ir bendrosios aviacijos bei kitų veiklų poreikius. Kariniai mokymai ir pratybos, mokomieji, sportiniai ar specialiosios paskirties skrydžiai tam tikrais laikotarpiais gali pakeisti įprastas oro erdvės naudojimo sąlygas ir pareikalauti papildomo planavimo.

„Nesvarbu, ar kalbame apie keleivinį lėktuvą, karinį orlaivį, karšto oro balioną ar droną – visais atvejais prioritetas išlieka tas pats – skrydžių sauga. Augant oro erdvės naudotojų skaičiui ir įvairovei, vis didesnę reikšmę įgauna išankstinis planavimas, bendradarbiavimas ir šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas.