Vilniuje išbandyta, kas mažina oro ir triukšmo taršą

Švaresnis oras ir tylesnės gatvės priklauso ne nuo vieno sprendimo. Tai patvirtino Vilniuje atliktas trejų metų tyrimas, kurio metu realiomis miesto sąlygomis buvo vertinamos skirtingos priemonės oro taršai ir transporto keliamam triukšmui mažinti. Eksperimentas vyko Vėtrungių gatvės atkarpoje tarp P. Žadeikos ir Gedvydžių gatvių sankryžų.

„LIFE Green Me5“ projekto metu specialistai išbandė šešias priemones: eismo intensyvumo sumažėjimą mokinių atostogų metu, dalinį eismo ribojimą viena kryptimi, visišką automobilių eismo draudimą su numatytomis išimtimis, gatvių valymą ir plovimą, želdinių barjerus bei kritulių poveikį oro kokybei. Gauti rezultatai parodė, kad skirtingos priemonės geriausiai veikia skirtingus taršos šaltinius.

Gatvių plovimas ypač veiksmingas po žiemos

Vienas ryškiausių teigiamų rezultatų užfiksuotas išvalius ir nuplovus Vėtrungių gatvę pasibaigus žiemos sezonui. Šaltuoju metų laiku ant kelio dangos susikaupusios dulkės, smėlis, druskos likučiai ir kitos dalelės, automobiliams važiuojant, gali vėl patekti į orą. Reguliarus dangos valymas padeda pašalinti dalį šių teršalų dar prieš jiems pasklindant aplinkoje.

Po atliktų valymo darbų smulkiųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 42–45 procentais. KD10 dalelių kiekis sumažėjo apie 52 procentus, o azoto dioksido (NO₂) koncentracija krito net 72 procentais. Šį teršalą į aplinką daugiausia išskiria automobiliai ir šildymo įrenginiai.

Projekte dalyvavęs Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas pabrėžė, kad gatvių priežiūros reikšmė dažnai vertinama nepakankamai. Tyrimas parodė, jog ne tik važiuojamoji dalis, bet ir šaligatviai turėtų būti reguliariai valomi, nes nuo jų į orą taip pat gali pakilti susikaupusios dalelės.

Daliniai eismo ribojimai davė aiškų rezultatą

Vienai dienai apribojus automobilių eismą viena kelio kryptimi, pagrindinių tirtų oro teršalų koncentracijos sumažėjo maždaug 50–60 procentų. Tai buvo vienas geriausių rezultatų tarp priemonių, tiesiogiai susijusių su transporto srautų valdymu.

Vis dėlto visiškas automobilių eismo uždraudimas konkrečioje gatvės atkarpoje neparodė vienareikšmiškai teigiamo poveikio. Išimtis buvo taikoma viešajam, specialiajam ir aplinkinių gyventojų transportui. Kai kurių teršalų kiekis sumažėjo, tačiau kietųjų dalelių koncentracija padidėjo.

Specialistai nurodo, kad tam galėjo turėti įtakos meteorologinės sąlygos, vėjo kryptis ir greitis, taip pat bendras miesto taršos fonas. Be to, uždarius vieną kelio atkarpą, dalis transporto srauto persikelia į aplinkines gatves. Tokiu atveju tarša nebūtinai išnyksta – ji gali būti paskirstoma kitoje teritorijoje.

Ataskaitą rengusios „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertas Linas Vaitkevičius atkreipė dėmesį, kad trumpalaikis eismo draudimas savaime automobilių skaičiaus mieste nesumažina. Norint pasiekti ilgalaikį efektą, svarbus ir pačių gyventojų pasirinkimas: rečiau naudotis taršiais automobiliais, o dalį kelionių pakeisti viešuoju transportu, dviračiu arba ėjimu pėsčiomis.

Želdinių juosta labiausiai sumažino triukšmą

Vėtrungių gatvėje taip pat buvo suformuotas tankus želdinių barjeras. Tyrimo metu pasodinti 74 medžiai ir 7977 krūmai. Specialistai vertino jau augusių želdinių ir naujai pasodintų augalų poveikį, taip pat analizavo, kaip medžių bei krūmų juosta tarp gatvės ir gyvenamojo namo keičia oro kokybę bei triukšmo lygį.

Augant augalams ir tankėjant jų lapijai, kietųjų dalelių koncentracija skirtingomis sąlygomis sumažėjo maždaug 29–52 procentais. Tai rodo, kad tankūs želdiniai gali sulaikyti dalį nuo kelio dangos pakylančių dalelių ir veikti kaip natūralus barjeras tarp važiuojamosios dalies bei gyvenamųjų namų.

Tačiau želdinių poveikis nėra vienodas visiems teršalams. Labai tanki augalija tam tikromis aplinkybėmis gali pabloginti oro cirkuliaciją. Tyrimo metu, lyginant laikotarpį prieš medžiams ir krūmams sužaliuojant su laikotarpiu po vegetacijos pradžios, azoto dioksido koncentracija padidėjo. Tikslioms tokio pokyčio priežastims nustatyti reikėtų ilgesnio ir išsamesnio stebėjimo.

Triukšmo mažinimo srityje želdiniai pasirodė geriausiai. Palyginus rodiklius prieš vegetacijos sezoną ir po jo, triukšmo lygis sumažėjo 6,7 procento. Tai buvo didžiausias teigiamas pokytis tarp visų projekte išbandytų priemonių. Rezultatai leidžia teigti, kad net palyginti nedidelė, tačiau tanki medžių ir krūmų juosta, įrengta arčiau gyvenamųjų namų, gali sumažinti gatvės triukšmą ir kartu dalį kietųjų dalelių.

Po lietaus ore lieka mažiau dulkių

Projekte buvo vertinamas ir kritulių poveikis oro taršai. Po lietaus kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėdavo maždaug 24–36 procentais. Drėgna gatvės danga neleidžia dulkėms taip lengvai pakilti nuo kelio, o atmosferoje esančios dalelės kartu su vandeniu nusėda ant žemės.

Nors kritulių kiekio ir laiko kontroliuoti neįmanoma, šie duomenys patvirtina dirbtinio gatvių drėkinimo naudą. Sausuoju metų laiku, ypač tada, kai teršalams sunku išsisklaidyti, gatvių ir šaligatvių plovimas ar drėkinimas gali būti svarbi miesto oro kokybės gerinimo priemonė.

Mokyklos aplinkoje vien mažesnio tėvų srauto nepakako

Mažiausiai pastebimą poveikį oro taršai ir triukšmui turėjo mokinių atostogų metu sumažėjęs tėvų automobilių srautas prie mokyklos. Tyrėjai palygino keturias darbo dienas prieš atostogas su keturiomis atostogų dienomis, tačiau reikšmingo teigiamo pokyčio nenustatė.

Tokį rezultatą galima paaiškinti tuo, kad į mokyklą vežančių tėvų automobilių dalis sudaro tik dalį viso gatvės transporto srauto. Todėl šio srauto sumažėjimas buvo per mažas, kad pastebimai pakeistų bendrą oro užterštumą ar triukšmo lygį. Tai taip pat rodo, kad atskirų kelionių atsisakymas yra naudingas, tačiau vien jo nepakanka intensyvaus eismo gatvėse.

Veiksmingiausias sprendimas – priemonių derinys

Trejus metus trukęs stebėjimas neatskleidė vienos universalios priemonės, kuri vienodai gerai spręstų visas miesto taršos problemas. Dalinis eismo ribojimas reikšmingai sumažino pagrindinių oro teršalų koncentraciją, gatvių valymas ir plovimas veiksmingai pašalino nuo dangos į orą kylančias kietąsias daleles, o želdinių barjeras davė geriausią rezultatą mažinant triukšmą.

Dėl to prie intensyvaus eismo gatvių turėtų būti taikomas kompleksinis požiūris. Šalia gyvenamųjų namų verta plėsti medžių ir krūmų juostas, po žiemos dažniau valyti bei plauti gatves ir šaligatvius, o sausomis dienomis pasirūpinti jų drėkinimu. Eismo organizavimo sprendimai taip pat turėtų būti vertinami ne tik kaip trumpalaikiai draudimai, bet ir kaip ilgalaikės priemonės, leidžiančios mažinti bendrą automobilių srautą.

Ne mažiau svarbu nuolat matuoti oro kokybę ir triukšmą skirtingose miesto vietose. Tik turint pakankamai duomenų galima įvertinti, kurios priemonės konkrečioje gatvėje veikia geriausiai ir ar tarša nepersikelia į gretimas teritorijas.

Vilnius jau plečia želdynus ir stebėjimo tinklą

Dalis tyrimo rekomendacijų Vilniuje jau įgyvendinama. Šį rudenį medžiais ir krūmais planuojama papildomai apsodinti Švitrigailos, Kalvarijų, Medeinos ir Konarskio gatves bei Laisvės prospektą. Numatyta pasodinti daugiau kaip 900 medžių ir apie 22 tūkst. krūmų.

Po žiemos gatvės mieste valomos vakuuminiu būdu. Vasarą, kai dėl nepalankių oro sąlygų teršalai sunkiau išsisklaido, kai kurios gatvės drėkinamos. Tokia praktika leidžia kartu taikyti kelias tyrime pasiteisinusias priemones: gerinti gatvių priežiūrą, mažinti dulkių kiekį ir didinti želdinių apsaugą prie gyvenamųjų teritorijų.

Vilnius taip pat plečia oro taršos matavimo infrastruktūrą. Šiuo metu mieste veikia 25 oro kokybės sensoriai. Iki metų pabaigos planuojama įrengti dar 18 įrenginių, iš kurių trys papildomai fiksuos triukšmo taršą. Didesnis stebėjimo tinklas leis tiksliau matyti, kaip eismo organizavimas, gatvių priežiūra, želdiniai ir meteorologinės sąlygos veikia kasdienę miesto aplinką.