„airBaltic“ skrydžių mažinimas kelia nerimą Lietuvai

Galimi Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ planai mažinti skrydžių iš Lietuvos skaičių kelia nerimą verslo atstovams. Asociacijos „Investors’ Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas ragina Vyriausybę nedelsiant įvertinti situaciją ir užtikrinti, kad Lietuva išliktų lengvai pasiekiama tiek verslui, tiek užsienio partneriams.

Pasak jo, patikimas susisiekimas yra svarbi šalies integracijos į Europos Sąjungą ir NATO dalis. V. Šilinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai siekiant stiprinti ryšius su sąjungininkais, kviečiant Vokietijos karius čia gyventi ir prisidėti prie šalies gynybos, mažėjantis skrydžių skaičius į svarbius Europos miestus, įskaitant Berlyną, siunčia neigiamą signalą.

„Investors’ Forum“ vadovo vertinimu, Lietuva turi ieškoti sprendimų, užtikrinančių pakankamą oro susisiekimą. Jis pabrėžė, kad šalies pasiekiamumui svarbūs ne tik skrydžiai, bet ir sausumos transporto jungtys. Tam būtinos investicijos į infrastruktūrą, nors jos ne visuomet atsiperka tiesiogiai ar per trumpą laiką.

Galimi skrydžių mažinimo sprendimai

V. Šilinskas teigė, kad Lietuva turi plėtoti ir išsaugoti oro susisiekimo kryptis, padedančias į šalį pritraukti kapitalą ir žmones. Jo nuomone, priemonės gali būti įvairios – nuo bendradarbiavimo su „airBaltic“ iki paslaugų pirkimo iš kitų oro vežėjų. Svarbiausia, kad Vyriausybė pripažintų strateginę susisiekimo reikšmę ir imtųsi konkrečių veiksmų.

Anksčiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat įspėjo, kad reikšmingas „airBaltic“ skrydžių mažinimas būtų skaudus smūgis šalies verslui ir susisiekimui. Vis dėlto jis pažymėjo, kad rinkoje veikia ir kitų oro bendrovių. Tarp galimų alternatyvų minimas Lenkijos vežėjas LOT, galintis perimti dalį maršrutų ar veiklos.

„airBaltic“ susiduria su finansiniais sunkumais

Diskusijos dėl galimo skrydžių mažinimo suintensyvėjo Latvijos nacionalinei oro bendrovei susidūrus su sudėtinga finansine padėtimi. Anksčiau „airBaltic“ kitų Baltijos šalių vyriausybėms buvo pateikusi pasiūlymų įsigyti dalį bendrovės akcijų.

Metinėje ataskaitoje nurodoma, kad, įvertinusi 2025 metų finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, bendrovė sustabdė planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą. Šiuo metu jis nebelaikomas galimu kapitalo šaltiniu 2026 metais.

Nors „airBaltic“ prognozuoja veiklos ir komercinių rezultatų gerėjimą, šiemet bendrovė tikisi neigiamo laisvojo pinigų srauto. Pagal dabartines prognozes, artėjančio žiemos sezono veiklai finansuoti gali prireikti papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.

Latvija siekia išsaugoti nacionalinį vežėją

Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas anksčiau teigė, kad „airBaltic“ nemokumas Latvijai būtų blogiausias įmanomas scenarijus. Jis tikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė darys viską, kad oro bendrovė išliktų. Premjeras neatmetė galimybės, jog prie bendrovės gelbėjimo galėtų prisidėti valstybė, tačiau pabrėžė ir privačių investicijų būtinybę.

Finansiniai rodikliai rodo, kad praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 44,337 mln. eurų nuostolį. Nors bendrovė ir toliau dirbo nuostolingai, šis rezultatas buvo 2,7 karto geresnis nei 2024 metais. Tuo metu oro linijų apyvarta per metus padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų.

Kol kas neaišku, kokiu mastu galimi „airBaltic“ sprendimai paveiktų skrydžius iš Lietuvos. Tačiau verslo atstovai pabrėžia, kad šalis turi iš anksto pasirengti alternatyvoms ir užtikrinti patikimas oro bei sausumos transporto jungtis.