Rudenį Lietuvoje daugėja smulkių avarijų miestuose

Rugsėjį draudimo bendrovė BTA užregistravo daugiau kaip 6 tūkst. transporto žalų – 21,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniuje jų skaičius per metus išaugo 54 proc. Bendrovė pabrėžia, kad net ir menkas bakstelėjimas stovėjimo aikštelėje šiuolaikiniam automobiliui gali virsti tūkstantine remonto sąskaita, nes po plastikinėmis detalėmis neretai slepiasi jutikliai ir radarai.

Šie skaičiai apima tik BTA užregistruotas žalas, o ne visus Lietuvoje įvykusius eismo įvykius. Todėl juos reikėtų vertinti kartu su policijos ir Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, Lietuvos banko draudimo rinkos statistika bei oficialiomis rekomendacijomis, kaip elgtis po eismo įvykio.

BTA pranešime, kurį spalio 27 dieną paskelbė LRT, nurodoma, kad daugiau kaip 3,4 tūkst. rugsėjį registruotų žalų fiksuota darbo dienomis, o savaitgaliais – beveik 700. Beveik pusė, arba 45 proc., įvykių užregistruota nuo vidurdienio iki 18 valandos. Pagal bendrą žalų skaičių išsiskyrė antradieniai ir trečiadieniai.

BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad rudens pradžioje vairuotojams tenka iš naujo prisitaikyti prie intensyvesnio kasdienio ritmo: daugėja kelionių į darbą, universitetus, mokyklas ir darželius, taip pat manevrų ankštose stovėjimo aikštelėse.

Anot jo, kartais pakanka akimirkai nukreipti dėmesį ar netiksliai įvertinti atstumą iki kito automobilio. Tarp dažniausių klaidų jis įvardija persirikiavimą neįsitikinus, kad manevras saugus, per mažą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir neteisingai įvertintą atstumą manevruojant aikštelėje.

Vilniuje rugsėjį BTA užregistravo daugiau kaip 1,5 tūkst. transporto žalų, Kaune – beveik 800, o Klaipėdoje – daugiau kaip 300. Žalų pranešimuose Vilniuje dažniausiai minėtos Ukmergės, Ozo ir Žirmūnų gatvės bei Savanorių ir Laisvės prospektai. Kaune išsiskyrė Savanorių prospektas ir Raudondvario plentas, Klaipėdoje – Taikos prospektas.

Vis dėlto didesnis žalų skaičius konkrečioje gatvėje savaime nereiškia, kad ji pavojingesnė už kitas. BTA atstovo teigimu, tam didelę įtaką gali turėti intensyvesni kasdieniai transporto srautai.

Policija iki spalio 25 dienos užregistravo 2423 įskaitinius eismo įvykius

TKA skelbia pirminius policijos duomenis apie įskaitinius eismo įvykius, per kuriuos žuvo arba buvo sužeisti žmonės. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki spalio 25 dienos tokių įvykių užregistruota 2423. Juose žuvo 95 žmonės, o 2769 buvo sužeisti.

Tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu įvykių buvo 2356, žuvusiųjų – 108, o sužeistųjų – 2738. Taigi įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo 2,8 proc., žuvusiųjų sumažėjo 12 proc., o sužeistųjų padaugėjo 1,1 proc.

Vien 2026 metų rugsėjį dažniausia įskaitinių eismo įvykių rūšis buvo susidūrimai. Jų užregistruota 103, per juos sužeista 140 žmonių. Taip pat įvyko 53 užvažiavimai ant pėsčiųjų, per kuriuos žuvo trys žmonės. Susidūrimų su dviračiais buvo 29, o su mopedais ar motociklais – 28.

Spalio 19–25 dienomis Lietuvos keliuose įvyko 73 įskaitiniai eismo įvykiai. Juose žuvo trys žmonės, sužeisti 78 eismo dalyviai, iš jų 18 nepilnamečių. TKA duomenimis, du iš šių įvykių įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

2025 metais civilinės atsakomybės draudimo išmokos siekė 238 mln. eurų

Lietuvos banko duomenimis, 2025 metais transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos sudarė 238 mln. eurų, arba 33,4 proc. visų ne gyvybės draudimo išmokų. Kasko draudimo išmokos siekė 190 mln. eurų ir sudarė 26,7 proc. ne gyvybės draudimo išmokų.

Civilinės atsakomybės draudimo įmokos per metus padidėjo 9,1 proc., iki 383 mln. eurų, o kasko draudimo įmokos išaugo 7,4 proc., iki 304 mln. eurų. Palyginimui, 2024 metais civilinės atsakomybės draudimo išmokos buvo padidėjusios 14,5 proc. ir siekė 212,2 mln. eurų.

Nedidelis smūgis gali pažeisti radarą

BTA pateikia atvejį, kai „Volvo“ automobilis pariedėjo atgal ir lengvai atsitrenkė į už jo stovėjusį „Kia“. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad apgadintas tik plastikinis dangtelis, todėl remontas turėtų kainuoti kelis šimtus eurų.

Tačiau išsamiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad vilkimo kablys pažeidė ne tik dangtelį ir groteles, bet ir už jų įrengtą atstumo palaikymo sistemos radarą. Teko keisti groteles bei radaro tvirtinimo elementus ir atlikti sistemos kalibravimą, kurį galėjo atlikti tik oficialus „Kia“ atstovas. Anot A. Gasparavičiaus, taip vos juntamas bakstelėjimas virto tūkstantine remonto sąskaita.

Jungtinių Valstijų automobilininkų asociacijos AAA 2023 metų gruodį paskelbtame tyrime vertintos pažangiųjų vairuotojo pagalbos sistemų (ADAS) remonto kainos trijuose 2023 metų modeliuose: „Ford F-150“, „Nissan Rogue“ ir „Toyota Camry“.

AAA duomenimis, nedidelio priekinio susidūrimo atveju ADAS komponentų keitimas vidutiniškai kainavo 1540,92 JAV dolerio, arba 13,2 proc. visos remonto sąmatos. Nedidelio galinio susidūrimo atveju ši suma siekė 684,63 JAV dolerio, arba 40,9 proc. visos sąmatos.

Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad ADAS dalys, jų keitimas ir būtinas kalibravimas vidutiniškai sudarė 37,6 proc. visų keturių nagrinėtų remonto scenarijų išlaidų. Tai JAV dalių ir darbo kainos, todėl jų negalima tiesiogiai lyginti su Lietuvos servisų įkainiais.

Kada po eismo įvykio reikia kviesti policiją

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad numeriu 112 būtina skambinti, jei eismo įvykio metu žmogus buvo sužeistas arba žuvo, apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, įtariama, kad vienas iš dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs, arba vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių.

Jei žmonės nenukentėjo, vairuotojams nekyla įtarimų dėl neblaivumo, o dalyviai sutaria dėl aplinkybių, pildoma elektroninė eismo įvykio deklaracija. Policija rekomenduoja naudoti tik oficialią platformą draudimoivykiai.lt.

Apie eismo įvykį draudimo bendrovei atsakingas asmuo, tai yra kaltininkas, turi pranešti ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Tai reikia padaryti ir tuomet, kai dar nėra aišku, kuris dalyvis kaltas.

Jei dalyviai užpildo elektroninę eismo įvykio deklaraciją, papildomai pranešti draudikui nereikia, nes duomenys automatiškai perduodami už žalos administravimą atsakingai bendrovei. Deklaraciją galima pildyti vienu arba dviem išmaniaisiais telefonais, pridėti nuotraukas, pažymėti pažeidimus ir nubraižyti įvykio schemą.

Pavėlavus pranešti, draudikas gali reikalauti, kad kaltininkas padengtų dalį išmokėtos žalos, o žalos administravimas gali užtrukti ilgiau. Nukentėjusysis draudikui pranešti neprivalo, tačiau pretenziją dėl žalos atlyginimo turi pateikti per vienus metus nuo tada, kai žala atsirado arba apie ją sužinojo, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Po nedidelio susidūrimo vairuotojams svarbiausia tinkamai užfiksuoti aplinkybes, nufotografuoti automobilių apgadinimus ir, jei leidžia situacija, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nuostolių dydžio įvykio vietoje nustatyti nereikėtų, nes tikroji žala gali paaiškėti tik išsamiai apžiūrėjus automobilį, ypač jei jame įrengti atstumo jutikliai, kameros ar radarai.