Patikrinta per 1000 naudotų automobilių: kas nustebino

Naudotas automobilis gali atrodyti prižiūrėtas ir kelyje elgtis nepriekaištingai, tačiau tai dar nereiškia, kad visos jo sistemos yra geros būklės. „Longo LT“ specialistai, patikrinę daugiau nei 1000 į paruošimo centrą patekusių automobilių, nustatė, kad visiškai be pastabų būna tik nedidelė jų dalis. Vidutiniškai vienam automobiliui tenka apie keturis užfiksuotus defektus ar nusidėvėjimo požymius.

Dažniausiai trūkumų aptinkama stabdžių sistemoje. „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės teigimu, su stabdžiais susijusių pastabų turi maždaug šeši iš dešimties patikrintų automobilių. Beveik kas antrame jų nustatoma važiuoklės arba vairo mechanizmo problemų.

Specialistai taip pat dažnai fiksuoja nusidėvėjusias padangas, variklio alyvos pratekėjimą ar tarpinių pažeidimus. Pasitaiko ir turbinos, įsiurbimo bei išmetimo sistemų trūkumų. Daugeliu atvejų tai – eksploatuojant automobilį natūraliai besidėvinčios dalys, tačiau ankstesni savininkai jų keitimą neretai atidėlioja.

Ne kiekvienas trūkumas reiškia rimtą gedimą

Daugiau nei pusė per patikras užfiksuotų pastabų buvo susijusios su įprastu automobilio nusidėvėjimu. Tokie požymiai nebūtinai reiškia, kad remontą reikia atlikti nedelsiant. Vis dėlto vertinant naudoto automobilio būklę svarbu atskirti įprastą eksploatacinį nusidėvėjimą nuo gedimų, galinčių turėti įtakos eismo saugumui.

Pavyzdžiui, stabdžių diskai gali būti pastebimai nusidėvėję, tačiau vis dar atitikti keliamus reikalavimus. Padangos gali artėti prie keitimo ribos, o ant variklio gali būti matomas nedidelis alyvos rasojimas. Tuo metu vairo mechanizmo laisvumas, pažeisti stabdžių vamzdeliai ar įtrūkusi pakabos spyruoklė yra trūkumai, kurių šalinti nereikėtų atidėlioti.

Kai kurie gedimai tiesioginės grėsmės saugumui gali nekelti, tačiau vėliau pareikalauti didelių išlaidų. Tarp tokių problemų minimi turbinos, paskirstymo grandinės ar dirželio, degalų purkštukų, sankabos ir smagračio gedimai. Todėl prieš perkant automobilį verta įvertinti ne tik tai, ar jis šiuo metu važiuoja, bet ir kokių techninės priežiūros darbų gali prireikti artimiausiu metu.

Trumpas bandomasis važiavimas neatskleidžia visko

Dalis naudoto automobilio problemų išryškėja palaipsniui, todėl vairuotojas prie jų gali tiesiog priprasti. Kasdien eksploatuojant tą patį automobilį ne visada pastebima palaipsniui prastėjanti važiuoklės, amortizatorių ar stabdžių būklė. Nepastebėtas gali likti ir netolygus padangų dėvėjimasis ar nedidelis alyvos pratekėjimas.

Trumpas bandomasis važiavimas apie automobilio techninę būklę suteikia dar mažiau informacijos. Pavyzdžiui, turbina gali pradėti skleisti neįprastus garsus ar leisti alyvą, nors automobilis vis dar išvysto įprastą galią. Valdymo blokų atmintyje gali būti išsaugotos klaidos, tačiau prietaisų skydelyje tuo metu gali nedegti nė viena įspėjamoji lemputė.

Todėl automobilis, per kelias minutes paliekantis gerą įspūdį, apžiūrėtas ant keltuvo ir prijungtas prie diagnostikos įrangos gali atskleisti visai kitą vaizdą. Išsamesnė patikra leidžia įvertinti ne tik esamus trūkumus, bet ir požymius, rodančius artėjančius remonto darbus.

Automobilio patikra pradedama dar prieš jam atvykstant į Lietuvą

Pasak U. Debeikienės, automobilio vertinimas pradedamas dar prieš transporto priemonei pasiekiant Lietuvą. Tikrinama jos istorija, rida, kilmė, serviso įrašai, ankstesni savininkai, teisinė ir finansinė būklė. Automobiliai, kurių istorija kelia abejonių arba kurie buvo smarkiai pažeisti, atrankos nepraeina.

Atvykus į paruošimo centrą, atliekama išsami techninė apžiūra. Specialistai įvertina variklį, pavarų dėžę, važiuoklę, stabdžių sistemą, padangas, elektroniką, išmetimo sistemą ir kėbulą. Taip pat tikrinamas saugos ir komforto įrangos veikimas. Automobilis apžiūrimas ant keltuvo, tikrinamas diagnostikos įranga ir išbandomas kelyje.

Tokio vertinimo tikslas – nustatyti realią automobilio būklę, o ne tik patvirtinti, kad jis šiandien gali važiuoti. Naudotas automobilis neretai parduodamas artėjant didesniems aptarnavimo darbams, todėl kai kurių problemų pirkėjas gali nepajusti iš karto.

Rida ir automobilio amžius neatskleidžia visos istorijos

Techninei būklei didelę reikšmę turi ne tik automobilio amžius ar odometro rodmenys, bet ir eksploatavimo bei priežiūros sąlygos. 200 tūkst. kilometrų daugiausia greitkeliais nuvažiavęs ir reguliariai aptarnautas automobilis gali būti geresnės būklės nei 90 tūkst. kilometrų trumpais atstumais mieste eksploatuota transporto priemonė.

Kita vertus, laikui bėgant sensta tarpinės ir įvairios guminės detalės, o ant kėbulo gali atsirasti korozijos požymių. Skirtingų tipų pavaros taip pat turi savų silpnųjų vietų, kurioms prieš perkant reikia skirti daugiau dėmesio. Dyzeliniuose automobiliuose svarbu įvertinti DPF ir EGR sistemų, „AdBlue“ įrangos, purkštukų bei smagračio būklę.

Turbininiuose benzininiuose varikliuose gali pasitaikyti padidėjusių alyvos sąnaudų, paskirstymo grandinės ar nuosėdų problemų. Hibridiniuose automobiliuose įprasti stabdžiai dažnai dėvisi lėčiau, tačiau būtina įvertinti aukštos įtampos baterijos būklę. Vieno universaliai geriausio variklio nėra – kiekvienas turi komponentų, kuriuos prieš perkant verta patikrinti.

Kada automobilis neberuošiamas parduoti?

Patikros metu vertinama ne tik dabartinė automobilio būklė, bet ir ankstesnių remontų kokybė. Įtarimų gali kelti nevienodas dažų storis, netolygūs kėbulo tarpai, neoriginalūs tvirtinimo elementai, netinkamai panaudotos sandarinimo medžiagos ar nekokybiškai sujungti laidai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į elektronikos klaidas, kurios galėjo būti ištrintos nepašalinus tikrosios jų priežasties.

Nustačius trūkumų, sprendžiama, ar automobilį ekonomiškai ir techniškai tikslinga remontuoti bei ruošti pardavimui. Saugumui svarbūs defektai pašalinami, tačiau kai kurių automobilių atsisakoma. Jeigu variklio ar pavarų dėžės remontas tampa neproporcingai brangus, palyginti su paties automobilio verte, tokios transporto priemonės ruošimas parduoti nebetenka prasmės.

„Longo LT“ specialistų teigimu, pagrindinis principas aiškus: pardavimui neruošiamas automobilis, dėl kurio būklės neįmanoma užtikrintai suteikti garantijos. Tai reiškia, kad naudoto automobilio vertinimas turi apimti ne vien išvaizdą ir bandomąjį važiavimą, bet ir dokumentų analizę, diagnostiką bei išsamią mechaninių komponentų apžiūrą.