Vilniuje baigiasi senųjų „Škoda“ troleibusų era

Vilniaus viešajame transporte prasideda naujas etapas. Dar šiemet sostinės gatvėse turėtų nebelikti senųjų „Škoda“ troleibusų, keleivius vežančių jau ne vieną dešimtmetį. Juos pakeis 81 naujas „Solaris“ troleibusas – talpesnis, modernesnis ir galintis dalį maršruto įveikti be kontaktinio tinklo.

Pirmieji du naujieji 18 metrų ilgio triašiai troleibusai jau pasiekė Vilnių. Artimiausiu metu jie bus testuojami, tikrinami ir sertifikuojami. Planuojama, kad keleivius pradės vežti spalio antroje pusėje. Didžioji dalis užsakytų troleibusų sostinę turėtų pasiekti spalį ir lapkritį, o iki gruodžio pabaigos visas naujasis parkas turėtų būti parengtas darbui miesto maršrutuose.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad šis pirkimas iš esmės užbaigs sostinės troleibusų parko atnaujinimą. Kartu iš miesto gatvių pasitrauks ir seniausios transporto priemonės – dar sovietmetį menantys „Škoda“ troleibusai. Kai kurie jų Vilniaus maršrutuose eksploatuojami jau kelis dešimtmečius.

Didesnė talpa ir daugiau vietos keleiviams

Naujų troleibusų įsigijimo sutarties vertė siekia apie 62 mln. eurų. Vienas troleibusas kainuoja maždaug 770 tūkst. eurų. Kiekvienu jų galės važiuoti iki 110 keleivių, todėl jie bus gerokai talpesni už dalį šiuo metu eksploatuojamų dviašių troleibusų.

Didesnė talpa ypač svarbi rytinio ir vakarinio piko metu, kai pagrindiniais Vilniaus maršrutais keliauja daugiausia keleivių. Vilniaus viešojo transporto vadovas Ignas Degutis skaičiuoja, kad naujieji troleibusai piko valandomis vienu metu leis pervežti daugiau kaip 40 proc. daugiau žmonių.

Taip atnaujinamas ne tik transporto priemonių parkas, bet ir didinamos galimybės efektyviau aptarnauti intensyviausius maršrutus. Nauji troleibusai turėtų tapti svarbia Vilniaus viešojo transporto sistemos dalimi, ypač augant keleivių srautams.

Troleibusai galės važiuoti ir be kontaktinių laidų

Vienas svarbiausių naujųjų „Solaris“ troleibusų privalumų – galimybė važiuoti autonomiškai. Atsijungę nuo kontaktinio tinklo, jie, priklausomai nuo eismo ir kitų sąlygų, galės įveikti maždaug 20 kilometrų ar net didesnį atstumą.

Ši technologija suteiks daugiau lankstumo organizuojant viešojo transporto eismą. Jei dėl avarijos, remonto darbų ar kitų priežasčių tam tikroje gatvėje atsirastų kliūčių, troleibusus būtų galima nukreipti alternatyviu maršrutu. Jie taip pat galėtų aptarnauti gatves, kuriose nėra kontaktinio tinklo.

Autonominis važiavimas gali būti svarbus ir planuojant miesto infrastruktūros pokyčius. Kaip vienas pavyzdžių minima rekonstruojama J. Basanavičiaus gatvė, kurioje ateityje ketinama iš esmės atsisakyti kontaktinio tinklo. Savivaldybės vertinimu, tai supaprastintų transporto organizavimą, sumažintų virš gatvių nutiestų laidų kiekį ir pagerintų miesto aplinkos vaizdą.

Iki 2027 metų bus atnaujinta didelė parko dalis

81 naujo troleibuso pirkimas yra platesnės Vilniaus viešojo transporto modernizavimo programos dalis. Šiuo metu taip pat gaminami 112 elektrinių autobusų. Pirmieji jų į sostinę turėtų atvykti dar šių metų pabaigoje, o likusieji – kitais metais.

Pagal miesto planus, 2024–2027 metais Vilniaus viešojo transporto parką iš viso papildys 333 naujos transporto priemonės. Įgyvendinus numatytus pirkimus, turėtų būti atnaujinta apie 65 proc. viso eksploatuojamo parko.

Vilnius taip pat ruošiasi vandeniliu varomų autobusų atėjimui. Sostinėje jau pastatyta maždaug 10 mln. eurų kainavusi žaliojo vandenilio gamykla, o šiuo metu baigiamas įrengti vandenilio pildymo punktas. Vandeniliu varomi autobusai jau užsakyti ir miestą turėtų pasiekti artimiausiais mėnesiais.

Didesnį vaidmenį gali atlikti privatūs vežėjai

Pokyčiai numatomi ne tik transporto priemonių parke, bet ir pačioje viešojo transporto sistemoje. Savivaldybė planuoja plačiau pasitelkti privačius vežėjus, kad mieste būtų galima padidinti reisų skaičių ir pagerinti susisiekimą.

Pasibaigus pagrindiniams teisiniams ginčams dėl konkurso, Vilnius artėja prie sutarčių pasirašymo. Skaičiuojama, kad privačių įmonių įtraukimas viešojo transporto pasiūlą galėtų padidinti maždaug 30 proc. Miesto tikslas – kad tiek centre, tiek atokesniuose rajonuose keleiviams autobuso ar troleibuso nereikėtų laukti ilgiau nei 15 minučių.

Anksčiau paskelbtuose maždaug 1 mlrd. eurų vertės viešojo pirkimo planuose numatyta iki 2030 metų Vilniuje autobusų skaičių padidinti iki 824. Taip pat planuojama dalį maršrutų perduoti privatiems vežėjams.

Rudenį viešajame transporte – daugiau reisų

Vilniaus keleivių rudenį laukia ne tik naujos transporto priemonės. Įsigaliojus rudens tvarkaraščiams, miesto gatvėse turėtų kursuoti 633 autobusai ir troleibusai – maždaug 18 proc. daugiau nei vasaros sezonu.

Pasak miesto, papildomų reisų daugiausia turėtų atsirasti Fabijoniškėse, Perkūnkiemyje, Baltupiuose, Šiaurės miestelyje ir Lazdynėliuose. Pagrindinėmis kryptimis važiuojantys greitieji autobusai turėtų kursuoti kas 5–10 minučių. Toks tvarkaraštis pritaikytas rudenį išaugantiems keleivių srautams.

Savaitgaliais Vilniuje ir toliau turėtų kursuoti naktiniai reisai. Jie planuojami maždaug kas pusvalandį, todėl vėlai keliaujantys keleiviai taip pat turės daugiau susisiekimo galimybių.

Siūlomos ir nemokamos kelionės

Vilniaus miesto taryboje taip pat svarstoma idėja iki metų pabaigos keleivius viešuoju transportu vežti nemokamai. Socialdemokratų siūlymas būtų taikomas visiems keleiviams ir apimtų ne tik autobusus bei troleibusus, bet ir Nerimi plaukiojančius elektrinius laivus.

Preliminariai skaičiuojama, kad keturių mėnesių nemokamos kelionės miesto biudžetui galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų. Iniciatyvos autoriai tikisi sumažinti gyventojų išlaidas ir paskatinti dalį vairuotojų rinktis viešąjį transportą. Vis dėlto kol kas tai tėra politinis pasiūlymas – galutinį sprendimą dėl nemokamų kelionių turės priimti Vilniaus miesto taryba.