„airBaltic“ gali pasinaudoti 140 mln. eurų finansavimu

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ sulaukė svarbaus teismo sprendimo, susijusio su finansinio gelbėjimo planu: JAV teismas leido jai nedelsiant pasinaudoti 140 mln. eurų finansavimu. Bendrovė tikisi pirmąsias lėšas gauti dar šią savaitę.

Ši suma yra pirmoji iš 350 mln. eurų vertės finansavimo paketo. Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas preliminariai pritarė vadinamajam DIP finansavimui, taikomam pagal JAV Bankroto kodekso 11 skyrių restruktūrizuojamoms įmonėms.

Sprendimas leidžia „airBaltic“ tęsti veiklą, kartu pertvarkant skolas ir kapitalo struktūrą. Bendrovė galės vykdyti skrydžius, mokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais ir vykdyti įsipareigojimus keleiviams bei verslo partneriams.

350 mln. eurų finansavimo paketą koordinuoja „Strategic Value Partners“. Prie jo taip pat prisideda „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“ ir „Oaktree Capital Management“.

Visa suma „airBaltic“ nebus išmokėta iš karto. Papildomos finansavimo dalys bus prieinamos vėliau, jei bendrovė įvykdys nustatytas sąlygas ir, prireikus, gaus tolesnį teismo pritarimą.

Bendrovės teigimu, gautos lėšos kartu su pajamomis iš įprastinės veiklos bus skirtos kasdienėms operacijoms ir restruktūrizavimo procesui finansuoti. Teismas taip pat leido išlaikyti didžiąją dalį įprastų veiklos procesų.

„airBaltic“ galės mokėti darbuotojams, vykdyti klientams prisiimtus įsipareigojimus, atsiskaityti už po rugsėjo 14 d. gautas prekes ir paslaugas, mokėti mokesčius, draudimo įmokas bei privalomas rinkliavas.

„Teismo sprendimai yra svarbus pirmasis mūsų finansinės reorganizacijos žingsnis, leidžiantis tęsti veiklą ir kartu vykdyti restruktūrizavimą. DIP finansavimo patvirtinimas suteikia papildomo finansinio stabilumo, kol siekiame sukurti stipresnę ir tvaresnę „airBaltic“ bendrovę“, – sakė „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Erno Hildenas.

Bendrovė toliau derėsis su kreditoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Vienas pagrindinių tikslų – pertvarkyti kapitalo struktūrą ir pasiekti tvaresnį veiklos sąnaudų lygį. Anksčiau E. Hildenas yra nurodęs, kad visas restruktūrizavimo procesas galėtų būti užbaigtas iki 2027 metų vidurio.

Keleiviams esminių pokyčių nežadama. „airBaltic“ teigia, kad suplanuoti skrydžiai bus vykdomi įprastai, o pinigų grąžinimo, kuponų, dovanų kortelių, lojalumo programos taškų bei kompensacijų už bagažą ir paslaugas tvarka nesikeis. Jau bilietus įsigijusiems keleiviams papildomų veiksmų imtis nereikia.

Finansinės padėties stabilizavimo veiksmų bendrovė ėmėsi ir anksčiau. Rugpjūtį obligacijų turėtojai pritarė sprendimams, suteikusiems „airBaltic“ daugiau lankstumo, įskaitant artimiausių palūkanų mokėjimų kapitalizavimą.

2025 metais „airBaltic“ grupės pajamos siekė 779,3 mln. eurų – 4,2 proc. daugiau nei 2024 metais. Grupės nuostoliai sudarė 44,3 mln. eurų ir buvo maždaug 2,7 karto mažesni nei metais anksčiau. Per 2025 metus bendrovė pervežė apie 5,2 mln. keleivių – maždaug 1 proc. daugiau nei 2024-aisiais.

Didžiausia „airBaltic“ akcininkė tebėra Latvijos valstybė, valdanti 88,37 proc. akcijų. „Lufthansa“ priklauso 10 proc., bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o likusi nedidelė dalis – kitiems akcininkams.

„airBaltic“ ateitis aptariama ir Lietuvoje. Lietuva neatmeta galimybės svarstyti investiciją į Latvijos oro bendrovę, jei iš Rygos sulauktų konkretaus pasiūlymo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, kad toks sprendimas būtų vertinamas ne tik finansiniu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, investicijos kainą bei kitus Lietuvai svarbius strateginius projektus.

Latvijoje taip pat svarstoma platesnė idėja: stabilizavus „airBaltic“ padėtį, ateityje galėtų būti vertinamas bendresnis Baltijos šalių dalyvavimas oro bendrovėje. Kol kas konkretaus susitarimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos nėra, todėl Lietuvos tapimas akcininke priklausytų nuo būsimo Latvijos pasiūlymo ir jo ekonominio bei strateginio pagrįstumo.