Ar Lietuvoje bus ribojami elektromobiliai aikštelėse?

Europoje daugėja atvejų, kai elektromobiliams ribojamas įvažiavimas į stovėjimo aikšteles arba jiems taikomos papildomos gabenimo sąlygos. Tačiau Lietuvoje vien elektrinė pavara savaime nebūtų pagrindas uždrausti automobiliui įvažiuoti į aikštelę.

2026 m. rugpjūtį Belgijoje prekybos tinklas „Carrefour“ nusprendė nebeleisti elektromobilių į 18 parduotuvių stovėjimo aikštelių, įrengtų ant pastatų stogų. Vairuotojams nurodyta automobilius palikti antžeminėse aikštelėse. Sprendimas aiškintas didesniu elektromobilių svoriu ir galimais sunkumais gesinant ant pastato stogo užsidegusio automobilio bateriją.

Panašių ribojimų atsirado ir Ispanijoje. Madrido centre, netoli Tirso de Molinos aikštės, prie vienos viešai naudojamos privačios stovėjimo aikštelės įvažiavimo pastatytas ženklas, draudžiantis įvažiuoti visiškai elektriniams automobiliams. Aikštelės valdytojai tokį sprendimą grindžia galima elektromobilių gaisro rizika. Ispanijos žiniasklaida skelbė, kad panašių ribojimų pasitaiko ir kitose privačiose bei kai kurių ligoninių aikštelėse.

Graikijoje elektromobiliams taikomi ne stovėjimo, o specialūs gabenimo keltais reikalavimai. Pagal Graikijos jūrų laivybos ir salų politikos ministerijos gaires, į automobilius gabenantį keltą įvažiuojančio visiškai elektrinio arba įkraunamojo hibridinio automobilio baterija turi būti įkrauta ne daugiau kaip iki 40 proc. Taip pat tikrinama jos temperatūra. Šios priemonės nustatytos siekiant užkirsti kelią gaisrams.

Elektromobilio svoris savaime nėra pagrindas drausti

Lietuvoje vien tai, kad automobilis varomas elektra, nebūtų pakankama priežastis neleisti jam įvažiuoti į daugiaaukštę ar kitą stovėjimo aikštelę.

Aplinkos ministerija portalui tv3.lt paaiškino, kad projektuojant automobilių saugyklas nesivadovaujama viena teisės aktuose nustatyta tipine lengvojo automobilio mase. Konstrukcijų apkrovos kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos atsižvelgiant į projektavimo užduotį ir konstrukcijoms keliamus reikalavimus.

„Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtuose teisės aktuose tipinė transporto priemonės masė ar apkrova nėra apibrėžiama. Projektuotojas privalo užtikrinti kompleksišką visų statinio projektinių sprendinių įvertinimą“, – nurodė ministerija.

Jei konkrečioje aikštelėje būtų nustatyta, kad faktinės apkrovos gali viršyti tas, kurioms suprojektuotos konstrukcijos, ministerijos vertinimu, logiška būtų riboti transporto priemonių svorį, o ne konkretų pavaros tipą.

„Kad faktinės automobilių saugyklos apkrovos neviršytų projektinių, manome, kad prie įvažiavimo į automobilių saugyklą turėtų būti įrengtas transporto priemonės svorį ribojantis kelio ženklas, ženklai, techninės priemonės transporto priemonės gabaritų ribojimui ir pan.“, – teigė ministerija.

Senų aikštelių iš naujo vertinti neprivaloma

Jei anksčiau pastatyta daugiaaukštė aikštelė statybos metu atitiko tuomet galiojusius reikalavimus, vien dėl pasikeitusio automobilių parko jos konstrukcijų iš naujo vertinti neprivaloma. Vis dėlto visą statinio naudojimo laiką turi būti vykdoma techninė priežiūra ir užtikrinama, kad jis išliktų saugus.

Aplinkos ministerija taip pat patvirtino, kad pastaraisiais metais konstrukcijų projektavimo reikalavimai nebuvo specialiai peržiūrėti dėl sunkėjančių lengvųjų automobilių, didelių SUV ar elektromobilių plėtros. Ministerija laikosi pozicijos, kad projektuotojas ir dabar privalo įvertinti visas konkrečiam statiniui reikšmingas aplinkybes.

Kartu planuojama keisti pačią konstrukcijų projektavimo sistemą. Ministerija ketina atsisakyti nacionalinių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių statybos techninių reglamentų ir pereiti prie reikalavimo konstrukcijas projektuoti pagal Eurokodus. Taip pat numatyta septynis atskirus pastatų projektavimo reglamentus, įskaitant reglamentą dėl automobilių saugyklų, sujungti į vieną.

„Akropolio“ aikštelėje ribojamas tik transporto priemonių aukštis

Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė portalui tv3.lt konkrečių elektromobiliams taikomų svorio ribų nenurodė. Pasak jos, aikštelė atitinka galiojančius statiniams keliamus reikalavimus, o transporto priemonių poveikis konstrukcijoms vertinamas pagal projektavimo normatyvuose nustatytas apkrovas.

„Parkavimo aikštelė yra nuolatos prižiūrima administratoriaus, periodiškai vykdomi teisės aktuose bei eksploatavimo normatyvuose numatyti techniniai patikrinimai, bandymai ir nuodugnūs būklės vertinimai“, – teigė B. Kuodytė.

Šiuo metu į aikštelę ribojamas tik transporto priemonių įvažiavimas pagal aukštį: į pirmąjį aukštą gali įvažiuoti iki 3,20 m, o į kitus aukštus – iki 2,30 m aukščio automobiliai.

Ekspertas nemato pagrindo masiniams ribojimams

VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat nemano, kad elektromobilių svoris Lietuvoje šiuo metu yra plačiai paplitusi problema.

Pasak jo, lengviesiems automobiliams skirtų stovėjimo aikštelių perdangos Lietuvoje projektuojamos įvertinant 2,5 kPa charakteristinę naudojimo apkrovą. Tokiose aikštelėse gali būti statomi iki 30 kN, arba maždaug 3 tonų, sveriantys automobiliai. Daugiau sveriančių automobilių, įskaitant kai kuriuos didžiuosius visureigius, tokiose aikštelėse statyti nereikėtų.

„Abejoju, ar dabar yra daug lengvųjų automobilių, kurių svoris viršytų 3 tonas. Manau, kad dauguma miestuose važinėjančių automobilių yra mažesnio svorio, todėl nemanau, kad artimiausiu metu dėl automobilių svorio turėtų kilti automobilių saugojimo aikštelių problemos“, – teigė profesorius.

Dabartiniai apkrovų reikalavimai iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie Lietuvoje galioja daugiau kaip du dešimtmečius. J. Valivonis nurodė, kad dar 2003 metais statybos techniniame reglamente buvo numatyta tokia pati 2,5 kPa charakteristinė naudojimo apkrova, kokia taikoma ir dabar.

Todėl vien faktas, kad šiandien automobiliai vidutiniškai sunkesni nei prieš kelis dešimtmečius, savaime nereiškia, kad senesnę aikštelę būtina papildomai tikrinti. Jei dėl konkretaus statinio saugumo kiltų abejonių, jo laikomąją galią galėtų įvertinti atestuoti konstrukcijų ekspertai.

Profesoriaus vertinimu, konstrukciniu požiūriu būtų sunku pagrįsti bendrą draudimą būtent elektromobiliams. Jei konkrečioje aikštelėje tam tikros masės automobiliai viršytų leistiną apkrovą, tikslingiau būtų riboti tokių transporto priemonių svorį, o ne drausti visus elektromobilius.