Lietuvos oro erdvėje per parą fiksuoti 742 skrydžiai

Rugpjūčio 30-ąją Lietuvos oro erdvėje aptarnauti 742 skrydžiai. Tai didžiausias šios vasaros paros srautas, viršijęs 2025 metų rekordą, kai per vieną dieną buvo aptarnauta 716 skrydžių.

AB „Oro navigacija“ duomenimis, per visą 2026 metų vasarą aptarnauta daugiau nei 64 tūkst. skrydžių – 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl oro eismo valdymo bendrovei priskiriamų vėlavimų šią vasarą nefiksuota.

Didžiausias krūvis, kaip ir pastaruosius kelerius metus, teko rugpjūčiui. Per šį mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta daugiau nei 21,7 tūkst. skrydžių.

Didžiąją jų dalį sudarė tranzitiniai skrydžiai. Per tris vasaros mėnesius jų aptarnauta daugiau nei 46 tūkst., arba apie 72 proc. visų tuo laikotarpiu aptarnautų skrydžių.

Aktyvesnė veikla fiksuota ir Lietuvos oro uostuose. Terminalinių skrydžių šią vasarą aptarnauta 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniaus oro uoste jų skaičius padidėjo 9,6 proc., o Palangos oro uoste – 10,6 proc.

Dar sparčiau augo skrydžių, kuriems teiktos skrydžių informacijos paslaugos (FIS), skaičius. Jis buvo 31,4 proc. didesnis nei praėjusią vasarą, o vien birželį augimas siekė beveik 70 proc. „Oro navigacija“ teigia, kad šie rodikliai rodo didesnį bendrosios aviacijos aktyvumą nevaldomoje oro erdvėje.

Vasarą oro erdvėje padaugėja ne tik keleivinių, bet ir mokomųjų bei sportinių skrydžių, karšto oro balionų ir bepiločių orlaivių. Prie bendro aktyvumo taip pat prisideda karinė aviacija, įskaitant NATO oro policijos misijų skrydžius ir įvairias pratybas.

Dronų skrydžiams pateikta daugiau kaip 400 paraiškų

„Oro navigacijos“ duomenimis, per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius pateikta daugiau kaip 400 paraiškų vykdyti civilinių bepiločių orlaivių skrydžius. Dronai naudojami verslo, viešojo sektoriaus ir gyventojų reikmėms, o vasarą jų aktyvumą didina renginiai, festivaliai ir kita veikla po atviru dangumi.

„Dronų naudojimo mastas kasmet auga, todėl svarbu užtikrinti, kad jie saugiai integruotųsi į bendrą oro erdvę. Tam reikalingi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakingas visų naudotojų požiūris į skrydžių planavimą bei taisyklių laikymąsi“, – teigia „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Lietuvos bepiločių orlaivių žemėlapį galima rasti interneto svetainėje utm.ans.lt ir mobiliojoje programėlėje „Lithuania Drone Map“. „iOS“ ir „Android“ įrenginiams skirta programėlė nemokamai prieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse.

Augant oro eismo intensyvumui, vienoje oro erdvėje tenka derinti keleivinės, karinės ir bendrosios aviacijos, balionų bei dronų veiklą. Karinės pratybos, mokomieji, sportiniai ir specialiosios paskirties skrydžiai tam tikrais laikotarpiais gali keisti įprastas oro erdvės naudojimo sąlygas, todėl jiems būtinas papildomas planavimas ir koordinavimas.

„Nesvarbu, ar kalbame apie keleivinį lėktuvą, karinį orlaivį, karšto oro balioną ar droną, visais atvejais prioritetas išlieka tas pats – skrydžių sauga. Augant oro erdvės naudotojų skaičiui ir įvairovei, vis didesnę reikšmę įgauna išankstinis planavimas, bendradarbiavimas ir šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai“, – sako S. Batavičius.