Senjorai Lietuvoje: kur slypi didžiausi pavojai eisme

2025 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 38 senjorai, dar 571 buvo sužeistas, rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys. Vyresnio amžiaus žmonės sudarė 41 proc. visų žuvusių pėsčiųjų ir 63 proc. viešajame transporte sužeistų keleivių.

„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio teigimu, vyresnio amžiaus žmonių saugumo situacija eisme blogėja. 2022–2024 m. per metus vidutiniškai žūdavo 27 senjorai, o 519 būdavo sužeisti.

Pėsčiųjų perėja savaime saugumo negarantuoja

2025 m. šalies pėsčiųjų perėjose žuvo septyni žmonės, šeši iš jų buvo vyresni nei 60 metų. Visos šios nelaimės įvyko šviesiuoju paros metu.

Pažymėta perėja ir geras matomumas sumažina dalį rizikų, tačiau saugumą lemia ir kitų eismo dalyvių elgesys. Vairuotojas turi pakankamai anksti pastebėti pėsčiąjį, sumažinti greitį ir leisti jam ramiai užbaigti gatvės kirtimą.

„Prie perėjos pavojinga ne tik nepristabdyti. Riziką kelia ir prielaida, kad pėstysis dar spės pereiti, todėl vairuotojui svarbu reaguoti anksčiau, nei žmogus atsiduria važiuojamojoje dalyje. Vyresnio amžiaus žmogui gali prireikti kelių papildomų sekundžių, tačiau eisme būtent jos gali padėti išvengti nelaimės“, – sako A. Juodeikis.

Viešajame transporte pavojus gali kilti per akimirką

Viešasis transportas senjorams dažnai padeda išlaikyti savarankiškumą, tačiau rizika kyla ne vien per eismo įvykius. 2025 m. vyresnio amžiaus žmonės sudarė 63 proc. visų sužeistų viešojo transporto keleivių – 91 iš 144 nukentėjusiųjų.

„Viešojo transporto kelionėje svarbios tos kelios sekundės, kurių dažnai nepastebime: žmogus jau įlipo, bet dar neatsisėdo, transportas pajuda, o jis dar ieško, kur įsikibti. Autobusas dar nesustojo, o keleiviai jau spaudžiasi prie durų. Tokiose situacijose pasiūlyti vietą, neužstoti praėjimo ar leisti ramiai įlipti nėra vien mandagumo klausimas – tai saugumo priemonė“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, dažnai pakanka paprastų veiksmų: neužstoti durų, nesistumdyti, palikti laisvą priėjimą prie turėklo, pasiūlyti atsisėsti ar padėti su daiktais. Tokia pagalba neriboja žmogaus savarankiškumo, tačiau padeda saugiai tęsti kelionę.

Saugumą padeda užtikrinti kasdieniai įpročiai

Senjorų saugumas gatvėje prasideda dar prieš išeinant iš namų. Atšvaitas turėtų būti pritvirtintas matomoje vietoje, o ne laikomas rankinėje ar kišenėje. Artimieji gali padėti suplanuoti maršrutą, kuriame būtų saugesnės perėjos, geresnis apšvietimas ir mažiau skubėjimo, taip pat priminti pasiimti įkrautą telefoną.

„Prie pėsčiųjų perėjos pavojų dažnai sukuria ne pati vieta, o skubėjimas. Vairuotojui svarbu mažinti greitį dar prieš pėsčiajam žengiant į važiuojamąją dalį, o pačiam pėsčiajam – įsitikinti, kad automobilis tikrai sustojo. Kilus abejonių, ar saugu kirsti važiuojamąją dalį, visada galima kreiptis pagalbos į šalia esančius žmones“, – sako A. Juodeikis.

Viešajame transporte aplinkiniai gali padėti neužstodami durų ir praėjimo, nesistumdydami, pasiūlydami vietą ar palikdami laisvą priėjimą prie turėklo. Išlipant nereikėtų skubinti priešais esančio žmogaus ar spaustis prie durų.

Išlipus taip pat svarbu nekirsti gatvės iškart prieš autobusą ar už jo, nes kiti vairuotojai pėsčiąjį gali pastebėti per vėlai. „Vyresnio amžiaus žmogui kelionė į parduotuvę, pas gydytoją ar susitikti su artimaisiais yra įprasta kasdienybės dalis. Kalbėdami apie saugumą neturėtume galvoti, kaip tokias keliones apriboti. Priešingai, turime padėti senjorams numatyti galimą riziką“, – pabrėžia A. Juodeikis.