Kada seną automobilį verta remontuoti ar keisti Lietuvoje?

Senesnio automobilio remontas Lietuvoje ne visuomet yra pigesnis pasirinkimas. „Bigbank“ skaičiavimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis per trejus metus naujesnio automobilio eksploatacija gali kainuoti 3 tūkst. eurų mažiau. Vis dėlto vienas brangus remontas dar nėra priežastis skubėti ieškoti kitos transporto priemonės.

Automobilių amžius Lietuvoje – itin aktuali tema. Beveik 87 proc. visų lengvųjų automobilių sandorių sudaro naudotų transporto priemonių pirkimas ir pardavimas, o vidutinis šalies automobilių amžius siekia beveik 17 metų.

Anksčiau ar vėliau vairuotojams tenka spręsti, ar toliau investuoti į turimą automobilį, ar ieškoti kito, kurio eksploatacija pareikalautų mažiau išlaidų. Atsakymą lemia ne vien kito automobilio kaina, bet ir remonto, degalų, draudimo bei nuvertėjimo sąnaudos.

Senesni automobiliai dažniau nepraeina techninės apžiūros

Vienas pagrindinių senesnio automobilio trūkumų – didesnė techninių gedimų tikimybė. „Transekstos“ analizė rodo, kad techninę apžiūrą iš pirmo karto įveikia maždaug trys ketvirtadaliai 6–8 metų automobilių. Tarp 15–18 metų transporto priemonių šis rodiklis nesiekia nė pusės.

Tai nereiškia, kad kiekvienas senas automobilis yra prastos būklės, tačiau jo priežiūra gali pareikalauti daugiau laiko ir pinigų.

„Sprendžiant, ar remontuoti automobilį, svarbu įvertinti būsimas išlaidas. Anksčiau remontui išleisti pinigai jau yra sumokėti, todėl vien dėl jų automobilio pasilikti neverta. Tačiau ir viena didesnė sąskaita dar nereiškia, kad jį būtina keisti. Svarbu, ar remontas problemą išspręs ilgesniam laikui ir ar automobilis daugiau laiko nepraleidžia garaže nei kelyje“, – komentuoja „Bigbank“ Vartojimo paskolų ir partnerių tinklo vadovas Marius Makutėnas.

Jo teigimu, reikėtų vertinti ne tik paskutinio remonto kainą, bet ir tai, kokių išlaidų galima tikėtis ateityje.

Per trejus metus skirtumas gali siekti 3 tūkst. eurų

„Autoplius“ duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje siekia apie 9,4 tūkst. eurų. Siekdami parodyti, kada automobilį gali apsimokėti keisti, „Bigbank“ specialistai palygino dvi panašios klasės benzinines transporto priemones.

Pateiktame pavyzdyje vairuotojas turi 3 tūkst. eurų vertės automobilį ir svarsto jį pakeisti kitu, kainuojančiu 10 tūkst. eurų. Abiem automobiliais per metus nuvažiuojama po 15 tūkst. kilometrų, tačiau skiriasi jų degalų sąnaudos: senesnis automobilis 100 kilometrų sunaudoja 8 litrus benzino, o naujesnis – 6 litrus.

Jei litras benzino kainuoja 2 eurus, per trejus metus vien degalams būtų galima sutaupyti 1 800 eurų. Senesnio automobilio degalams per šį laikotarpį tektų išleisti 7 200 eurų, o naujesnio – 5 400 eurų.

Reikšmingai skiriasi ir remonto bei techninės priežiūros išlaidos. Senesniam automobiliui per metus numatyta 1 500 eurų išlaidų, o naujesniam – 500 eurų. Per trejus metus tai sudarytų atitinkamai 4 500 ir 1 500 eurų.

Naujesnio automobilio privalomasis draudimas šiame pavyzdyje būtų šiek tiek brangesnis. Senesnio automobilio draudimui per trejus metus tektų skirti 600 eurų, o naujesnio – 900 eurų.

Skaičiuojamas ir nuvertėjimas. Senesnio automobilio vertė per trejus metus sumažėtų 1 500 eurų, o naujesnio – 3 tūkst. eurų. Susumavus visas išlaidas, senesnio automobilio eksploatacija kainuotų 13 800 eurų, o naujesnio – 10 800 eurų.

Taigi, jei naujesnis automobilis būtų perkamas už santaupas, jo eksploatacija per trejus metus pagal šį pavyzdį kainuotų 3 tūkst. eurų mažiau. Jei trūkstama suma būtų skolinama, palūkanos ir kiti paskolos mokesčiai per trejus metus pridėtų apie 1 tūkst. eurų. Tokiu atveju naujesnio automobilio naudojimo išlaidos siektų apie 11,8 tūkst. eurų ir vis tiek būtų mažesnės nei senesnio automobilio.

Šiame palyginime vertinamos bendros eksploatacijos sąnaudos, įskaitant nuvertėjimą, o ne vien automobilio įsigijimo kaina.

Kada seną automobilį verta pasilikti?

Pateiktas pavyzdys nereiškia, kad visi vairuotojai turėtų skubiai keisti turimą automobilį. Skaičiavimai rodo, kad senesnį automobilį pigiau būtų pasilikti, jei jo remontui ir priežiūrai per metus vidutiniškai reikėtų išleisti mažiau nei 500 eurų.

Jei naujesnis automobilis būtų perkamas su paskola, ši riba padidėtų iki maždaug 850 eurų per metus. Svarbi ir metinė rida. Retai automobiliu važinėjančiam žmogui mažesnės degalų sąnaudos nesuteiks tokios didelės finansinės naudos kaip vairuotojui, kasmet įveikiančiam keliasdešimt tūkstančių kilometrų.

Todėl prieš priimant sprendimą verta suskaičiuoti savo, o ne vidutinio vairuotojo išlaidas.

Reikia įvertinti ir autoservise prarastą laiką

Vertinant automobilio išlaikymo kaštus dažnai pamirštamas laikas, kurį transporto priemonė praleidžia autoservise. Jei dėl gedimo žmogus negali nuvykti į darbą, turi nuomotis kitą automobilį, naudotis pavėžėjimo paslaugomis ar atsisakyti darbo užsakymų, tikroji remonto kaina gali gerokai išaugti.

Vairuotojui, galinčiam patogiai naudotis viešuoju transportu, net ir kelias dienas trunkantis remontas gali turėti gerokai mažesnį finansinį poveikį.

Dėl patikimumo ir mažesnės netikėtų gedimų rizikos dalis žmonių renkasi visiškai naujus automobilius, tačiau toks sprendimas taip pat turi savo kainą. Lietuvoje naujam automobiliui vidutiniškai išleidžiama apie 43 tūkst. eurų, o vien per pirmuosius metus jis gali prarasti apie 20 proc. vertės.

Todėl naujo automobilio nuvertėjimas gali sudaryti vieną didžiausių jo eksploatacijos išlaidų dalių.

Automobilio biudžete reikia numatyti rezervą

Automobilio pirkimas už santaupas leidžia išvengti paskolos palūkanų, tačiau specialistai pataria nepalikti savęs be finansinio rezervo. Net ir įsigijus techniškai tvarkingą transporto priemonę gali prireikti papildomų lėšų draudimui, padangoms, techninei priežiūrai ar netikėtam remontui.

„Automobiliui skirtas biudžetas turėtų apimti ir jo išlaikymą, ir rezervą netikėtoms išlaidoms. Pirkimas už santaupas leidžia sutaupyti palūkanas, tačiau sumokėjus už automobilį turėtų likti pinigų nenumatytam remontui ar sezoninėms išlaidoms“, – sako M. Makutėnas.

Jei automobilis perkamas skolintomis lėšomis, svarbu vertinti ne tik mėnesio įmoką, bet ir visą finansavimo kainą.

„Skolinantis svarbu įvertinti, kokia bus finansavimo kaina ir kiek sutaupysite remontui bei degalams. Todėl reikėtų palyginti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bendrą grąžinamą sumą ir įsitikinti, kad pajamų pakaks tiek įmokoms, tiek automobiliui išlaikyti“, – pabrėžia specialistas.

Prieš perkant kitą automobilį taip pat reikėtų įvertinti jo techninę būklę, patikros ir registravimo išlaidas bei draudimo kainą.

Automobilio amžius pats savaime nieko nepasako

Sprendimą keisti automobilį turėtų lemti ne jo pagaminimo metai, o esamos ir būsimos išlaidos. Tvarkingas, reguliariai prižiūrimas senesnis automobilis gali būti gerokai ekonomiškesnis už naujesnį, kurio techninė būklė nepatikrinta.

Kita vertus, nuolat gendanti transporto priemonė, reikalaujanti brangaus remonto ir sunaudojanti daug degalų, ilgainiui gali kainuoti daugiau nei patikimesnis automobilis.

Prieš priimant sprendimą verta palyginti bent trejų metų eksploatacijos išlaidas: remontą, degalus, draudimą, nuvertėjimą ir galimą paskolos kainą. Toks skaičiavimas padeda įvertinti, ar iš pirmo žvilgsnio pigus automobilis ilgainiui netaps brangiu pirkiniu.