Vokietija riboja prijungtus automobilius kariuomenėje

Vokietijos Bundesveras sugriežtino prijungtų automobilių patekimo į tam tikras karines saugumo zonas taisykles ir sustabdė Kinijos komercinių dronų pirkimą. Tokį sprendimą lėmė transporto priemonių jutiklių duomenų rinkimo galimybės ir susirūpinimas įrangos saugumu.

Patekimo taisyklės, nurodyti gamintojai ir įgyvendinimas

Kaip praneša „Der Spiegel“, Bundesveras išplatino sąrašą, kuriame nurodyti Kinijos automobilių gamintojai BYD, „Geely“ ir NIO. Šių bendrovių automobiliai nebegali patekti į nurodytas karines saugumo zonas, o juos turintys kariai privalo palikti transporto priemones už nustatytų teritorijų ribų. Leidinio teigimu, sąrašas sudarytas remiantis Bundesvero vidaus gairėmis.

• BYD
• Geely
• NIO

Gynybos ministerijos atstovas Mitko Mulleris federalinėje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad vyriausybė netaiko bendro draudimo konkrečių šalių gamintojams ar jų transporto priemonėms. Pasak M. Mullerio, didžiausią susirūpinimą kelia ne automobilio kilmės šalis, o jo jutiklių galimybės rinkti informaciją. Vietos saugumo pareigūnai vertins, kokius duomenis gali užfiksuoti automobilio mikrofonai, kameros, radarai ir kiti jutikliai, o tuomet nustatys, kur prijungti automobiliai gali stovėti ar važiuoti jautriose teritorijose bei jų prieigose. Automobiliams, kuriems taikomi apribojimai, gali būti nurodyta statyti juos ar važiuoti zonose, esančiose toliau nuo saugomo perimetro.

„Der Spiegel“ pranešime įvardyti tik Kinijos gamintojai, tačiau ministerijos pozicija aiškiai rodo, kad saugumo riziką gali kelti bet kuris prijungtas automobilis, jei jo jutikliai ir integruotos ryšio sistemos leidžia keistis duomenimis su išorinėmis paslaugomis. M. Mulleris patvirtino, kad taisyklės nėra taikomos pagal gamintojo tautybę, ir pažymėjo, jog toks pats jutikliais pagrįstas vertinimas taikomas ir daug ryšio funkcijų turintiems modeliams, įskaitant JAV gamintojų automobilius.

Dronai, viešųjų pirkimų pokyčiai ir tarptautinis reguliavimo kontekstas

Bundesveras taip pat pakeitė komerciškai prieinamų dronų naudojimo tvarką. Pagal 2024 m. dronų strategiją vadams buvo leidžiama mokymams įsigyti tam tikras DJI ir kitas komercines sistemas, o patvirtintų produktų sąraše buvo Kinijos gamintojų, tokių kaip „SZ DJI Technology Co., Ltd.“, įranga. Gynybos ministerija nutraukė Kinijos dronų pirkimą ir palaipsniui atsisakys turimų sistemų, kurios, jos vertinimu, neatitinka aukštesnių saugumo standartų. Kariuomenė ir toliau naudos turimą specialios paskirties įrangą, kol bus išnaudotos atsargos arba atskiros sistemos taps netinkamos naudoti. Ateityje įranga bus perkama iš Vokietijos ar Europos tiekėjų, atitinkančių reikalaujamus saugumo standartus.

Tarptautiniu mastu Vašingtonas priėmė nacionalinę prijungtų transporto priemonių technologijų reguliavimo sistemą ir paskelbė priemones, nukreiptas prieš Kinijos bei Rusijos programinę ir techninę įrangą, motyvuodamas duomenų privatumo ir nacionalinio saugumo rizikomis. JAV nuo 2027 modelio metų taikys su programine įranga susijusius apribojimus, o nuo 2030 modelio metų ribos reguliuojamos transporto priemonių ryšio aparatinės įrangos importą.