7 Minutės
Skoda Superb nustato netikėtą kuro efektyvumo rekordą
2025 m. Europos ralių čempionato nugalėtojas ką tik įrodė, kad dyzelis vis dar gali lenkti hibridus pagal nuvažiuojamą atstumą vienu baku. Miko Marczyk savo beveik standartinę Skoda Superb nuvažiavo 1 759 mylias (2 831 km) su vienu 66 litrų baku, paverčiant įprastą ilgų nuotolių važiavimą į Guinnesso vertą hypermilingo pasiekimą. Šis rezultatas sulaukė plačios automobilių bendruomenės ir energetikos efektyvumo entuziastų dėmesio, nes parodo, kaip taktika, maršruto planavimas ir tinkamas automobilio pasiruošimas gali gerokai pagerinti kuro ekonomiją.
Varžybos santrauka
Marczyk išvažiavo iš savo gimtojo Lodzi miesto Lenkijoje ir keliavo per Vokietiją link Paryžiaus, o grįžo per Nyderlandus, Belgiją ir vėl Vokietiją. Maršrutas apėmė įvairias greitkelius, regioninius kelius ir kelis ilgesnius ruožus, kurie buvo suderinti taip, kad maksimaliai sumažintų sustojimus ir nereikalingus greičio pokyčius. Vidutinis greitis siekė apie 80 km/h (maždaug 50 mph), pasirinktas ne dėl tempo, bet dėl efektyvumo — šis greitis dažnai atitinka dyzelinių variklių optimalią sritį, kur kuro sąnaudos yra mažiausios ir variklis dirba esant palankiam sūkių diapazonui.
Pagalbinis automobilis važiavo neilgesnį atstumą priekyje, perduodamas eismo informaciją radijo ryšiu ir padėdamas pagrindiniam vairuotojui išvengti nereikalingo stabdymo, staigių manevrų ir sustojimų. Tokia taktika — nuolatinis eismo stebėjimas ir informacija apie eismo srautą — leido išlaikyti sklandžią pagreitėjimų grandinę, sumažinti stabdymus ir geriau išnaudoti kinetinę energiją, kuri kitu atveju būtų prarandama.
Automobilis iš esmės buvo beveik serijinis. Modifikacijos buvo minimalios ir dėmesys skirtas žemam pasipriešinimui riedėti bei aerodinamikai: sumontuoti mažesni 16 colių ratlankiai ir padangos su mažesniu riedėjimo pasipriešinimu, taip pat panaudoti Sportline komplektacijos spyruoklių elementai, pažemindami važiuoklę apie 15 mm ir pagerindami profilio srautą aplink kėbulą. Variklis ir pavarų dėžė liko gamykliniai — 2.0 TDI dyzelis su septynių pavarų dvigubos sankabos automatine pavarų dėže — o prieš bandymą mašina rodė maždaug 20 000 km ridą. Tai reiškia, kad brute tuning ar židimo modifikacijos nebuvo naudojamos; prioritetas buvo efektyvumas, o ne galia.
Imponuojantys kuro sąnaudų rodikliai
Galutinės vidutinės sąnaudos siekė įspūdingus 2,61 l/100 km (apie 90,1 mpg pagal imperial sistemos skaičiavimus), kas yra pastebimai geriau už gamyklinį kombinuotą rodiklį — 4,8 l/100 km (49 mpg). Tam tikrame palankiame ruože per Prancūziją, padedant galimai palankiam vėjui iš galo, Marczyk pasiekė 2,2 l/100 km (apie 106,9 mpg) per 200 km atkarpą. Reikia pažymėti, kad matavimų skirtumai gali atsirasti dėl apvalinimo, užpylimo variacijų ar vietinių sąlygų, tačiau rezultatas vis tiek rodo ženklų skirtumą tarp realaus ilgo ruožo hypermilingo ir standartinio kombinato.
Keletas pagrindinių veiksnių, kurie leido pasiekti tokį ilgo nuotolio rezultatą:
- 66 litrų kuro bakas užpildytas iki viršaus — didesnė potenciali energijos atsarga suteikia didesnį nuotolį be papildomų sustojimų;
- Maži 16 colių ratai ir žemo riedėjimo pasipriešinimo padangos — sumažintas gumos ir kelio trintis leidžia taupyti kiekvieną lašo dalį;
- Ekonomiškas vairavimo stilius ir įjungtas Eco režimas — elektronika riboja agresyvų pagreitėjimą ir optimizuoja pavarų perjungimus;
- Žemesnis važiuoklės aukštis dėl Sportline spyruoklių — pagerinta aerodinamika sumažina oro pasipriešinimą esant didesniam greičiui;
- Palankus tuščiosios masės santykis — apie 1 590 kg (3 505 lb) leidžia pasiekti geresnį energijos sunaudojimo santykį už dalį konkurentų.
Techninis apžvalgos momentas
- Modelis: Skoda Superb (liftback/limuzino forma)
- Variklis: 2.0 l TDI dyzelinis
- Galia: 148 AG
- Sukimo momentas: 360 Nm (266 lb-ft)
- Pavarų mechanizmas: priekiniai varantieji ratai (FWD)
- Pavarų dėžė: 7 greičių DSG
- Kuro bakas: 66 litrai (17.4 gallons)
Nors variklis technine prasme galėtų būti išnaudotas žymiai daugiau dėl galios, Marczyk tyčia nesiekė maksimalios dinamikos. Vietoje to jis taikė klasikinę hypermilingo techniką: pastovus akseleratoriaus spaudimas, ateinančių eismo situacijų numatymas, greičio svyravimų mažinimas ir žemas variklio sūkių palaikymas, taip sumažinant degalų suvartojimą ties esamu apkrovimu. Pagalbinis automobilis suteikė taktinius pranašumus — realaus laiko informacija apie eismą padėjo išvengti užstrigimų, nesustoti ir išlaikyti pastovų greitį, taigi išlaikyti impulso momentą ir taupyti kuro energiją.
Ar 3 000 km yra realus tikslas?
Nepaisant jau užfiksuoto įspūdingo nuotolio, Marczyk kelia aukštesnį tikslą — pasiekti 3 000 km (1 864 mylių) vienu baku. Jo teigimu, pirmasis bandymas apėmė įkalnes ir šaltas naktis Vokietijoje, kur temperatūra nukrito iki 1 °C — sąlygos, kurios gali padidinti kuro sąnaudas dėl mažesnio variklio ir padangų efektyvumo. Todėl esant šiltesniam orui, mažesniam važiavimo pasipriešinimui ir galbūt naudojant aukštesnės kokybės (premium) dyzeliną, jis mano, kad 3 000 km riba yra techniškai pasiekiama.
Pasiekti tokią ribą reikės kruopštaus maršruto planavimo, išvengti kalvotų ruožų, rinktis lygesnį greitkelį su nuolatiniais greičiais bei optimalia eismo srauto dinamika. Taip pat svarbu išlaikyti nepertraukiamą palaikymą — pagalbinis automobilis ir realaus laiko informacija apie kelią gali būti esminis veiksnys, kad būtų išvengta bet kokių netikėtų sustojimų. Teoriškai prailginti nuvažiuojamą atstumą gali padėti ir papildomi serijinių dalių optimizavimo sprendimai, tačiau jie turi išlikti minimalūs, kad rezultatas būtų palyginamas su praktiškai naudojamomis automobilių konfigūracijomis.
Kontekstas: dyzelio rinkos mažėjimas
Tai pasiekimas ateina tuo metu, kai dyzelinių automobilių paklausa Europoje smarkiai mažėja. Pagal Europos automobilių gamintojų asociaciją (ACEA), dyzelio rinkos dalis nukrito nuo daugiau nei 50 procentų ankstyvaisiais 2010-aisiais iki maždaug 8,3 procento naujų automobilių pardavimų per šių metų rugpjūtį. Automobilių gamintojai daugelyje modeličių pakeitė dyzelines versijas hibridinėmis arba kitomis elektrifikuotomis jėgainėmis, siekdami atitikti griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus ir CO2 mažinimo tikslus.
Skoda vis dar siūlo TDI variklius didesniuose modeliuose, tokiuose kaip Superb ir Octavia, tačiau dyzelis jau dingo iš mažesnių Volkswagen Group modelių gamų, pavyzdžiui, Polo ir Fabia. Europos Komisijos pasiūlymas uždrausti naujų vidaus degimo variklių automobilių pardavimą nuo 2035 m. sukuria papildomą neapibrėžtumą — nors tokia politika neabejotinai pagreitins elektrifikacijos procesą, realiai pagrindinės dyzelio galimybės gali išnykti dar iki šios datos vidurio dėl rinkos poreikių, investicijų krypčių ir gamintojų strategijų.
Kodėl tai svarbu
Ilgo nuotolio efektyvumą prioritetizuojantys vairuotojai gali rasti šiame pasiekime įtikinamų privalumų: modernus dyzelis vis dar siūlo mažesnes kuro sąnaudas nuolatiniuose greitkelių maršrutuose ir didesnį efektyvų nuvažiuojamą atstumą nei dauguma benzininės arba hibridinės klasės analogų, ypač esant ilgoms distancijoms. Marczyk rezultatas pabrėžia šį aspektą ir tuo pačiu demonstruoja, kad kruopštus maršruto planavimas, švelnus vairavimas ir palankios oro sąlygos gali reikšmingai padidinti kuro efektyvumą.
Aukščiausios akcentai:
- 1 759 mylios (2 831 km) vienu baku
- 2,61 l/100 km vidutinės sąnaudos
- Minimalios automobilio modifikacijos, daugiausia orientuotos į efektyvumą
Ar dyzelis taps specializuota alternatyva ilgų atstumų keliautojams ar taps praeities reliktu, priklausys nuo politinių sprendimų, kuro tiekimo pokyčių ir vartotojų poreikių. Apskaičiuojant visą gyvavimo ciklą ir CO2 emisijas, elektrifikuotos transporto priemonės turi aiškių pranašumų miestuose ir trumpuose maršrutuose, tačiau realiame pasaulyje ilgų distancijų poreikiai, kuro infrastruktūra ir energijos tankumas daro dyzelį konkurencingą tam tikrose rinkose. Kol kas Skoda Superb laikinai susigrąžino dėmesį kaip ištvermės ir efektyvumo čempionė — ypač tiems vairuotojams, kurie moka švelniai ir strategiškai valdyti automobilį bei supranta kuro ekonomijos principus.
Šaltinis: motor1
Palikite komentarą