Elektromobilių rida Lietuvoje: realybė vairuotojams

„Lietuvos metų automobilis 2026“ konkursas šiemet atskleidė aiškų pokytį Lietuvos automobilių rinkoje: pirmą kartą elektromobiliai sudaro daugumą – net 18 iš 33 konkursui pateiktų modelių. Todėl testai, skirtas realiai nuvažiuojamai ridai ir energijos sąnaudoms, tapo prioritetu. Ši tema ypač svarbi vairuotojams Lietuvoje – tiek Vilniuje, tiek Kaune ir regionuose, kur įkrovimo infrastruktūros tankumas ir klimatas tiesiogiai veikia kasdienę EV eksploataciją.

Metodika: realūs maršrutai, ne WLTP

Vengiant laboratorinių WLTP skaičiavimų, komisija kartu su VILNIUS TECH universitetu parengė praktinę metodiką. 17 elektromobilių padalinti į dvi grupes pagal baterijų talpą: mažesnės talpos modeliai įveikė 206 km maršrutą, o didesnių baterijų automobiliai – 306 km. Abiejų maršrutų profilis atspindėjo tipišką kelionę Lietuvoje: dalis važiavo užmiesčio keliais, dalis – greitkeliu, taip vertinant energijos suvartojimą skirtingais greičio režimais ir oro sąlygomis (testas vykdytas esant 8–12 °C).

Pagrindiniai rezultatai

Testas iškart išryškino skirtumus tarp deklaruojamos ir realios ridų bei tarp skirtingų konstruktorių sprendimų:

Nevisi pasiekė finišą

Trims modeliams (BYD Dolphin Surf, BYD Sealion 7 ir Dongfeng Box) neužteko energijos iki priskirtų taškų ir jie turėjo sustoti įkrauti. Tokie atvejai rodo, jog netgi nauji EV gali nustebinti pirkėjus, ypač kai važiuojama greičiau arba oro sąlygos vėsios.

Efektyviausi trumpame ir ilgesniame maršrute

Trumpesnėje grupėje ekonomiškiausi pasirodė Mazda 6e (sunaudota apie 58 % baterijos) ir MG MGS5 Long Range (59 %). Ilgesniame 306 km maršrute geriausiai susitvarkė aptakūs sedanai: Mercedes‑Benz CLA sunaudojo 68 % energijos, Audi A6 e‑Tron – 70 %. Tuo tarpu didelio segmento krosoveriai, pavyzdžiui Hyundai IONIQ 9 ir Tesla Model Y, tam pačiam atstumui išnaudojo apie 78 % baterijos.

Borto kompiuterių prognozių tikslumas

Analizė parodė didelę sklaidą tarp žadamos ir realios nuvažiuojamos distancijos. Teigiamai nustebino Tesla Model Y – jos bordinis kompiuteris pateikė praktiškai idealią prognozę. Xpeng G6 vairuotojams 306 km trasoje parodė net +68 km „dovaną“ lyginant su prognoze, o Hyundai IONIQ 9 ir Nissan Ariya Nismo taip pat viršijo pradinį skaičių. Tačiau kai kurie modeliai, pvz., Xpeng G9 (-143 km), BYD Sealion 7 (-122 km) ir Dongfeng Box (-114 km), rodo ženkliai peroptimistinius indikacijas – tai svarbu žinoti pirkėjams Lietuvoje, planuojantiems tolimesnes keliones be dažnų įkrovimų.

Specifikacijos, dizainas ir rinkos pozicija

Testo rezultatai pabrėžia, kad aerodinaminis dizainas ir optimizuota energetinė grandinė duoda geresnį rezultatą greitkeliuose — todėl sedanai ir aptakūs liftbekai dažnai aplenkia didesnius SUV pagal realią efektyvumą. Baterijų talpa lieka svarbi, bet ne vienintelė charakteristika: įkrovimo greitis, elektros valdymo programinė įranga, šilumos valdymas ir svorio paskirstymas lemia realią ridą. Lietuvos rinkoje modelio pozicionavimas (pvz., premium sedanai vs. praktiniai šeimyniniai krosoveriai) tiesiogiai įtakoja paklausą ir resursų pritaikymą: Vilniuje dažnai matomi premium EV, tuo tarpu regionuose – labiau prieinami naudoti ar vidutinės klasės elektromobiliai.

Kaip tai veikia Lietuvos pirkėją?

Lietuvos automobilių rinka jau keičiasi: auga pasiūla, didėja naudotų EV rinka ir svyruoja kainos. Vairuotojams Lietuvoje verta atkreipti dėmesį į realius testus — ypatingai jei ketinate važinėti ilgais maršrutais tarp Vilniaus ir Kauno ar į pajūrį. Infrastruktūra (pvz., Ignitis ON tinklas) gerėja, tačiau įkrovimo greitis ir stotelių tankis vis dar lemia komfortą. Taip pat verta vertinti programinės įrangos atnaujinimų dažnį ir šilumos valdymo sprendimus, kurie Lietuvos žiemomis turi didelę reikšmę.

Išvados ir kas toliau

Testas – tik pirmasis etapas. Tolimesnė analizė apims pagalbines vairavimo sistemas, programinę įrangą ir įkrovimo greitį. Lietuvos pirkėjams rekomenduojama remtis ne vien gamintojo deklaracijomis, bet ir realių bandymų duomenimis bei vietos įkrovimo tinklo prieinamumu. Galutiniai 13 nominacijų nugalėtojai paaiškės finalinėje ceremonijoje lapkričio 28 d., bet jau dabar aišku, kad rinkos pokyčiai turi tiesioginį poveikį pirkėjų sprendimams Lietuvoje ir regionuose.