3 Minutės
Spalį Lietuvoje buvo įregistruoti 1 937 elektriniai lengvieji automobiliai, o tarp jų – 1 866 keleiviniai elektromobiliai. Iš jų 1 004 yra grynieji (BEV), o 844 – iš išorės įkraunami hibridai (PHEV). Tai apie 1 proc. daugiau nei rugsėjį (kai įregistruoti 1 848 elektromobiliai) ir 59,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Be to, spalį registruota 71 lengvasis krovininis elektromobilis – 4,4 proc. daugiau nei rugsėjį.
Bendra rinka ir augimo tendencijos
Pagal Lietuvos kelių transporto priemonių parko registrą, 2025 m. lapkričio 1 d. šalyje buvo 41 188 keleiviniai elektromobiliai (M1), iš kurių 21 807 – grynieji BEV ir 19 381 – įkraunami hibridai. Krovininių lengvųjų elektromobilių (N1) registre fiksuota 837 vienetai (816 BEV ir 21 PHEV). Elektromobilių dalis viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke siekia 2,26 proc., o vien tik grynųjų elektromobilių dalis – 1,2 proc. Iš viso šalyje jau yra daugiau nei 42 000 elektrinių lengvųjų automobilių.
Įsigijimų dinamika per metus
Nuo šių metų pradžios abiejų kategorijų (keleiviniai ir krovininiai) elektromobilių skaičius padidėjo 13 213 vienetų, o per pastaruosius 12 mėnesių – 14 914. Per dešimt mėnesių labiausiai augo ne tik įkraunami hibridai, bet ir tradiciniai HEV: per šį laikotarpį hibridų parke padaugėjo 22 335, o per 12 mėnesių – 25 824. Lapkričio 1-ąją HEV (išskyrus PHEV) sudarė 6,1 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko (110 374 vnt.), benzininiai – 22,4 proc. (408 351), o dyzeliniai – 63,6 proc. (1 159 634).
Rinkos segmentai: nauji ir naudoti automobiliai
Naujų automobilių dalis spalį sudarė 22,1 proc. visų registracijų. Iš jų nauji elektromobiliai užėmė 20,3 proc. rinkos – įregistruota 820 naujų EV (rugsėjį buvo 947). Naudotų lengvųjų automobilių rinkoje spalį užregistruota 1 046 elektrinių automobilių, tai sudaro 7,3 proc. naudotų rinkos. Tuo tarpu dyzelinių naudotų automobilių dalis rinkoje – 58,5 proc., benzininiai – 21,4 proc.
Krovininių transporto priemonių segmentas
Krovininių lengvųjų automobilių parke elektrinių vienetų dalis išlieka nedidelė – lapkričio 1-ąją fiksuota 837 elektriniai krovininiai automobiliai (1 proc.), o dyzeliniai dominavo su 95,3 proc.
Kaip tai veikia vairuotojus Lietuvoje?
Augantis elektromobilių skaičius reiškia, kad Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose didėja paklausa įkrovimo infrastruktūrai, naudojamų EV pasiūla ir servisų kompetencija. Vairuotojams Lietuvoje EV tampa prieinamesni per naudotų automobilių rinką – mažėjantys importo kaštai ir didesnis pasirinkimas mažina pradinį kainų barjerą. Vis dėlto elektromobilių dalis vis dar atsilieka nuo daugumos Vakarų Europos valstybių, kur kai kuriose šalyse BEV dalis miesto parkuose jau siekia dvigubai ar trigubai didesnius rodiklius.
Techninės savybės, dizainas ir pozicionavimas rinkoje
Šiuolaikiniai elektromobiliai pasižymi greitu pastūmėjimu iš vietos (momentinis sukimo momentas), paprastesne transmisija ir mažesne eksploatacijos priežiūra nei vidaus degimo varikliai. Dizaino srityje gamintojai siūlo tiek kompaktiškus miesto EV modelius, tiek vidutinės ir didelės klasės hečbekus, universalus bei SUV, taip pat ir komercinius krovininius sprendimus. Lietuvių pirkėjai atkreipia dėmesį į nuvažiuojamą atstumą, krovimo galimybes Vilniuje ir Kaune, bei į protezavimo (range) stabilumą žiemomis.
Kaip EV technologijos keičia rinką
Didėjant baterijų efektyvumui ir mažėjant naudojamų elektromobilių kainoms, EV tampa patrauklesni tiek privatiems pirkėjams, tiek įmonėms. Tai prisideda prie didesnio PHEV ir BEV pasirinkimo Lietuvos automobilių rinkoje bei spartesnio įkrovimo stotelių plėtros.
Informacija parengta remiantis Lietuvos energetikos agentūros ir Kelių transporto priemonių parko registro duomenimis. Analizė orientuota į Lietuvos automobilių rinką ir vartotojus – tiek Vilniuje, tiek Kaune bei regionuose.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Palikite komentarą