4 Minutes
Lietuvoje netrukus įsigalios visiškai naujas kelių apmokestinimo modelis, kuris daugeliui vairuotojų ir vežėjų pakeis įprastą supratimą apie kelių rinkliavas. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) jau paskelbė preliminarius elektroninės kelių rinkliavos, dar vadinamos e-tolling, įkainius, kurie bus taikomi nuo 2027 m. sausio 1 d. Skirtingai nei vinjetės, ši sistema nebus paremta laiko kortele – mokestis bus skaičiuojamas pagal realiai nuvažiuotą atstumą.
Tai reiškia, kad tiek logistikos įmonėms, tiek keleivinio transporto operatoriams Lietuvoje teks perskaičiuoti savo kaštus iš naujo. Ypač aktualu tai bus vežėjams, kurių maršrutai driekiasi tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų, kur krovininiai srautai yra didžiausi.
Kam bus taikomas mokestis, o kas bus atleistas
Naujoji sistema bus taikoma mokamais keliais važiuojančioms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Kitaip tariant, ji palies keleivinius autobusus, mikroautobusus, krovininius furgonus ir sunkvežimius. Lengvųjų automobilių, priskiriamų M1 kategorijai, vairuotojams pokyčių nebus – už kelius jiems ir toliau mokėti nereikės.
Tačiau numatyta ir aiškių išimčių. Rinkliavos nemokės specialios paskirties transportas, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliai, ugniagesių technika, vietiniais maršrutais važiuojančios keleivinės transporto priemonės bei transportas, specialiai pritaikytas žmonėms su negalia vežti. Tokia tvarka, pasak institucijų, orientuota į viešąjį interesą ir esminių paslaugų užtikrinimą.
Nuolaidos žemės ūkiui ir mažiau taršioms transporto priemonėms
Siekiant sumažinti naujos sistemos poveikį jautriausiems sektoriams, numatytos ir lengvatos. Transporto priemonėms, naudojamoms žemės ūkio produkcijos bei pašarų gamybos ir realizavimo veiklai, taikoma 50 proc. nuolaida. Tokia pati lengvata galios elektra arba vandeniliu varomoms transporto priemonėms.
Dar vienas svarbus akcentas – 40 proc. lengvata biometanu varomoms transporto priemonėms. Tai signalas Lietuvos automobilių rinkai ir komercinio transporto segmentui, kad mažiau taršūs sprendimai taps ne tik aplinkai draugiškesni, bet ir ekonomiškai patrauklesni.
Kaip skaičiuojamas e-tolling tarifas
LTSA pabrėžia, kad galutinis tarifas bus apskaičiuojamas pagal dvi pagrindines dedamąsias: infrastruktūros išlaidas ir išmetamo CO2 kiekį. Skaičiavimai atlikti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, o duomenis pateikė AB „Via Lietuva“.
Praktiškai tai reiškia, kad rinkliava priklausys nuo kelių veiksnių: transporto priemonės tipo, kategorijos, ašių skaičiaus, emisijų klasės ir nuvažiuoto atstumo. Toks modelis artimas daugelyje Europos šalių naudojamai praktikai, todėl Lietuva žengia į sistemą, kuri vis plačiau taikoma Europos Sąjungoje.
Pavyzdiniai tarifai sunkiajam transportui
Pagal paskelbtus duomenis, EURO VI klasės vilkikui, turinčiam iki trijų ašių ir sveriančiam daugiau nei 12 tonų, vidutinis tarifas sieks 0,111 euro už kilometrą. Tuo metu autobusiams, vežantiems nuo 35 iki 60 keleivių, ir sunkesniems nei 5 tonų EURO VI vilkikams tarifas bus mažesnis – 0,061 euro už kilometrą.
Tai svarbus signalas vežėjams, nes ilgesnėse trasose mokestis gali tapti reikšminga veiklos sąnaudų dalimi. Pavyzdžiui, vežant krovinį maršrutu Vilnius–Klaipėda, kuris siekia apie 280 kilometrų, EURO VI klasės transporto priemonės rinkliava bus apie trečdaliu mažesnė nei tokios pat kategorijos EURO 0 transportui. Tokia struktūra aiškiai rodo, kad modernizuotas autoparkas Lietuvoje taps konkurenciniu pranašumu.
Infrastruktūra ir aplinkosauga – du kertiniai principai
Vienas svarbiausių naujos tvarkos argumentų – kelių infrastruktūros finansavimas. Dalis surinktų lėšų bus skiriama ne tik naujų kelių įrengimui, bet ir jų priežiūrai, administravimui bei ilgalaikei kokybei užtikrinti. Tai ypač aktualu Lietuvos vairuotojams, kuriems svarbi ne tik kelionės kaina, bet ir kelio dangos būklė, saugumas bei patogumas.
Kita svarbi dedamoji – ekologinis aspektas. Kuo daugiau CO2 išmeta transporto priemonė, tuo didesnė bus rinkliava. Tokiu būdu sistema skatina rinktis mažiau taršius sprendimus, o Lietuvos automobilių rinka gali tikėtis didesnio susidomėjimo alternatyviais varikliais, ypač tarp įmonių, kurioms svarbios bendros eksploatacijos sąnaudos.
Ką tai reiškia Lietuvos rinkai ir vairuotojams
Vilniuje, Kaune ir kituose didmiesčiuose veikiančioms logistikos, kurjerių ir keleivinio transporto įmonėms ši reforma gali tapti vienu reikšmingiausių pokyčių per artimiausius metus. Įmonės, kurios jau dabar investuoja į naujesnius „Euro“ standarto modelius, elektrinius furgonus ar alternatyviu kuru varomus autobusus, gali įgyti aiškų finansinį pranašumą.
Panašios tendencijos matomos ir Europoje, kur kelių apmokestinimas vis dažniau siejamas su realiu transporto poveikiu infrastruktūrai bei aplinkai. Dėl to Lietuvos sprendimas nėra izoliuotas – priešingai, jis priartina šalį prie bendrų ES standartų.
Kas laukia po 2030-ųjų
Nuo 2030 m. kelių apmokestinimas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taps privalomas visose Europos Sąjungos valstybėse. Tai reiškia, kad Lietuvos pasirengimas e-tolling sistemai yra ne tik vietinė reforma, bet ir strateginis žingsnis į priekį. Vežėjams tai suteiks daugiau laiko prisitaikyti, planuoti parkų atnaujinimą ir vertinti, kaip keisis maršrutų kaštai.
Bendrai vertinant, naujoji kelių rinkliavos sistema Lietuvoje žymi perėjimą prie modernesnio, skaidresnio ir europietiškesnio modelio. Vairuotojams Lietuvoje tai bus dar vienas signalas, kad transporto sektoriuje svarbūs ne tik galia, dizainas ar našumas, bet ir efektyvumas, emisijos bei ilgalaikės eksploatacijos kaina.
Leave a Comment