6 Minutės
Senosios mokyklos W140 kėbulas susitinka su moderniu S klasės DNR
Mercedes-Benz pradėjo 2026 metus su triukšmu: atnaujinta 2027 m. S klasė ir atnaujintas armuotas Guard variantas, pasiūlęs legendinę apsaugą ir V12 galimybę. Naujoji S klasė sulaukė tiek pagyrų, tiek diskusijų — pagyrimų už išgrynintą siluetą ir 4,0 l „flat‑plane“ V8 variklį, ir kritikos dėl prietaisų skydelio ekranų gausos bei gausybės apšviestų žvaigždžių elementų.
Į sceną įžengė virtualus automobilių menininkas Nikita Chuicko, internete labiau žinomas kaip „kelsonik“. Vietoj to, kad reikštų vien kritiką Stuttgarto kryptimi, jis ją perdarė savo vizijoje. Jo CGI restomodas sujungia trečiosios kartos W140 S klasės kvadratinį žavesį su prieš atnaujinimą W223 stilistinėmis nuorodomis, sukurdami švarią, „plytų“ primenančią prabangią limuziną, kuri tuo pat metu yra nostalgiška ir šiuolaikiška.
Dizainas: retro tūris, modernios detalės
Vizualizacija išlaiko W140 masyvų, vertikalų stovėjimą, tačiau protingai atnaujina paviršius ir apšvietimą. Pabrėžiami elementai apima aiškias formų ribas ir mažiau dekoratyvų požiūrį į apdailą, kas kaip ir anksčiau patraukia rinkos segmentą, vertinantį aiškią bei solidžią estetiką.
Ryškiausi sprendimai yra:
- Trijų angų priekinė grotelė ir santūrus bamperio apdorojimas — pabrėžiantis griežtą priekinės dalies struktūrą;
- LED žibintai su santūria paraše, vengiant dabar plačiai paplitusio apšviestų žvaigždžių motyvo;
- Laikui pritaikyti „full‑face“ lengvojo lydinio ratlankiai, atnaujinti minimalistiniu paviršiaus užbaigimu;
- V formos bagažinės anga ir tvarkingas galinis bamperis su kompaktinėmis LED galinėmis šviesomis, suteikiančiomis modernų akcentą.
Rezultatas — S klasė, kuri galėjo išeiti iš 1990‑ųjų ir natūraliai pritapti vidurio 2020‑ųjų kontekste, neatrodydama anachronistiškai. Toks dizaino sprendimas veikia kaip tiltas tarp „old‑school“ proporcijų ir šiandienos inžinerinių standartų: didelis tūris, aiškios briaunos ir santūrus ornamentavimas, kuris leidžia išryškinti medžiagų kokybę, dažų niuansus ir tikslią surinkimą.
Svarbu pažymėti, kad tokio tipo estetinės intervencijos svariai veikia tiek įvaizdį, tiek aerodinamiką: plokštesnės, tiesesnės plokštumos gali reikalauti papildomų sprendimų oro srautui suvaldyti, tuo tarpu modernios LED technologijos leidžia sutaupyti vietos ir sumažinti vizualinį triukšmą.
Vizažiūriniai ir ergonominiai sprendimai
Nors projektas yra stilistinis CGI pratimas, menininko sprendimai atspindi aiškią ergonominę logiką. Kokonas - vairuotojo zonoje yra aiškus: mažiau kelių ekranų, paprastesni valdymo elementai ir dominuojantis instrumentų blokas, kuris atlieka funkciją sutelkti dėmesį į vairuotoją. Tokia koncepcija siekia atkurti mechaninį „honest“ pojūtį, kai mechanika ir valdymas yra suprantami ir prieinami.
Interjere, nors vizualizacijoje jis neatskleidžiamas plačiai, galima įsivaizduoti tradicinę W140 proporciją — aiškios jungtys, stori apdailos kraštai ir aukštos kokybės odos bei medžio derinys. Toks sprendimas būtų skirtas tiems klientams, kurie vertina automobilių dizaino ir interjero medžiagų kokybę, o ne vien tik skaitmeninius žaisliukus.
Menininko požiūris kelia klausimą apie šiuolaikinės prabangos prigimtį: ar ji visada turi „rėkti“ technologijomis, ar gali išreikšti savo prestižą santūresnėmis formomis? Ši diskusija yra svarbi automobilių dizaino bendruomenei ir rinkos atstovams, nes ji liečia segmentavimo strategijas, pirkėjų lūkesčius ir prekės ženklo tapatybę.
Performance cues ir pakavimas
Nors CGI projektas yra labiau stilistinis nei inžinerinis peržiūra, vaizdas sukelia mintis apie mechaninį aiškumą, kuris žavi entuziastus — didelės darbinės talpos varikliai, proporcijos, palankios galiniam varantajam ratui, ir logiška kabinos išdėstymo sistema. Tokie bruožai tradiciškai susiję su klasikine V8 arba V12 architektūra, ilgesniu variklio dangčiu ir subalansuotu svorio paskirstymu.
Menininkas ryžtingai vengia W223 atnaujinimo ekscentriškumo: mažiau ekranų, paprastesnės valdymo grandinės ir matomas instrumentų skydelis, skiriantis prioritetą vairuotojo kontrolei. Tai taip pat reiškia, kad būtų paprasta technologiškai įdiegti tradicines mechanines sistemas, kurias kolekcionieriai ir restauravimo specialistai vertina dėl jų patikimumo ir prieinamumo priežiūrai.
Citata: „Tai linkusi įsivaizduoti tvirtumo ir modernios paprastumo sintezę — skaitmeninė restomod versija, kuri klausia, ar prabanga visada turi šaukti,“ — toks menininko dizainas tarsi kalba apie savo intenciją.
Kodėl tai svarbu automobilių gerbėjams
Ši vizualizacija paskatina vertingas diskusijas apie automobilių dizaino tendencijas ir rinkos pozicionavimą. 2027 m. S klasė įvedė pažangias technologijas — nuo dešimčių atnaujintų komponentų iki sportinio tipo „flat‑plane“ V8 — tačiau dalis pirkėjų pirmenybę teikia santūriai estetikai ir mechaniniam „sąžiningumui“. Digital restomod projektai, tokie kaip šis, parodo alternatyvias kryptis, kurias Mercedes ar kiti gamintojai galėtų svarstyti, siekdami aptarnauti nišinius pirkėjus, trokštančius paveldinių elementų neprarandant šiuolaikinės inžinerijos privalumų.
Diskusijos taškai apima kelis lygmenis: dizaino išraišką, prekės ženklo identitetą, gamybos galimybes ir požiūrį į tvarumą bei ilgaamžiškumą. Kolekcionieriai ir automobilių entuziastai dažnai ieško modelių, kuriuose susijungia istorinės nuorodos ir moderni technika — tai gali reikšti klasikines proporcijas su naujais varikliais, arba modernius važiuoklės komponentus, integruotus į retro kėbulą.
Pagrindinės išvados:
- W140 įkvėpta silueto koncepcija kontrastuoja su aukštųjų technologijų, žvaigždėmis išpuošta dabartinės S klasės estetika.
- CGI restomod projektai vis labiau veikia dizaino diskusijas, sujungdami nostalgiją ir modernumą bei siūlydami alternatyvias rinkos kryptis.
- Kolekcionieriams ir retro pamąstymams atviriems pirkėjams supaprastinta, kampuota S klasė gali tapti patraukliu „halo“ modeliu.
Be to, tokios vizualizacijos turi praktinę reikšmę: jos veikia kaip koncepciniai modeliai, leidžiantys gamintojams ir dizaineriams įsivaizduoti, kaip senesni dizainai galėtų būti atnaujinti naudojant šiuolaikines medžiagas, apšvietimo sprendimus ir saugumo standartus. Tai taip pat skatina diskusijas apie aftermarket pritaikymus ir riboto leidimo specialias versijas, kurios gali tarnauti kaip testiniai poligonai rinkos receptyvumui retro‑moderniems sprendimams.
Ar Mercedes pagamintų tokį modelį?
Serijinė gamyba yra mažai tikėtina — W223 platforma ir 2027 m. modelis akcentuoja prabangos technologijas bei prekės ženklo tapatybę, susietą su šviesų parašais ir ekranais. Vis dėlto aftermarket restomod projektai ir riboto tiražo karoserinių, „coachbuilt“ kūrinių tendencijos auga. Jei paklausa retro įkvėptiems S klasės derivatyvams išaugtų, gamintojai ar trečiųjų šalių kūrėjai galėtų išbandyti panašaus stiliaus riboto leidimo versijas.
Taip pat verta paminėti, kad riboto tiražo gaminiai arba specialios užsakymo serijos dažnai tarnauja kaip marketingo instrumentai: jie stiprina prekės ženklo autentiškumą, pritraukia dėmesį į paveldą ir gali kainuoti ženkliai daugiau dėl rankų darbo, individualizacijos ir ekskliuzyvumo. Tokie projektai gali būti technologiškai pagrįsti šiuolaikinėmis platformomis, tausojant archetipinius dizaino elementus — t. y. derinant W140 proporcijas su W223 važiuoklės ir saugos sprendimais.
Galutinė mintis: ar labiau mėgstate žvaigždėtą, technologijų akcentuotą 2027 m. S klasę, ar šią skaitmeninę W140 restomod viziją, projektai, kaip šis, primena, kad puikus automobilių dizainas yra tiek apie pasirinkimus ir charakterį, kiek apie technines specifikacijas. Diskusijos apie dizaino kryptį, istorijos interpretacijas ir rinkos poreikius tik sustiprina automobilių kultūros įvairovę.
Šaltinis: autoevolution
Komentarai
deepmotor
Žinant, kad gamyba ribota, šie restomadai rodo, kad paveldas vis dar gyvas. Tiek retro proporcijos, tiek modernūs saugumo sprendimai – įdomi diskusija.
v8rider
Oho, ši restomod idėja įdomi. W140 masyvumas + 2027 m LED'ai – tas kontrastas veikia. Nostalgija susijungia su šiuolaikiniu sprendimu, įdomu pamatyt realybėje.
Palikite komentarą