3 Minutės
Apklausos, užsakytos kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“, duomenys rodo, kad Lietuvoje net 19 % tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teigia niekada nesisegantys saugos diržo. Tai aukščiausias rodiklis tarp Baltijos šalių (Latvijoje – 16 %, Estijoje – 9 %). Tuo tarpu Lietuvos policijos duomenys patvirtina, kad problemos mastas yra rimtas – pernai užfiksuota apie 20 tūkst. pažeidimų dėl nenaudojamų saugos diržų įvairiose transporto priemonėse.
Kodėl keleiviai nesisega?
Pagrindinės priežastys
Apklausa atskleidė, kad pagrindinė priežastis – paprasčiausias nepastebėjimas: 50 % Lietuvos respondentų, kurie nesisega, nurodė, jog diržą tiesiog nepastebi. Kitos priežastys – nepatogumas (17 %), užmaršumas (14 %) ir įsitikinimas, jog autobuse saugos diržas nereikalingas (16 %), kas taip pat yra didžiausia tokią nuomonę palaikančių dalis Baltijos regione.
Kas daro įtaką saugumo kultūrai?
Operatorių ir vairuotojų vaidmuo
„FlixBus“ atstovai pažymi, kad saugumas yra prioritetas: ant visų autobusų klijuojami priminimai apie saugos diržų naudojimą, o prieš darbą visi vairuotojai praeina specialius mokymus – praėjusiais metais surengta 25 mokymų sesijos ir apmokyta daugiau nei 300 vairuotojų. Tai svarbu ir Lietuvos automobilių rinkai: viešojo transporto operatorių investicijos į modernias saugos sistemas ir vairuotojų mokymus didina keleivių pasitikėjimą ir turi įtakos kelionių pasirinkimams Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose.
Saugumo techninės detalės: ką turi žinoti keleivis
Autobusų saugos įranga ir specifikacijos
Modernūs tolimojo susisiekimo autobusai dažniausiai yra aprūpinti trijų taškų (3-point) saugos diržais kiekvienoje sėdynėje, ABS/ESP sistemomis ir patobulintomis sėdynių konstrukcijomis, kurios kartu su kėbulo tvirtinimu gerina apsaugą avarijos atveju. Kai kurios aukštesnės klasės transporto priemonės turi papildomas ADAS funkcijas, pvz., lane assist ar avarinio stabdymo sistemas. Tokios specifikacijos svarbios ne tik saugumui, bet ir rinkodarai: keleiviai Lietuvoje, ypač didesniuose miestuose kaip Vilnius ir Kaunas, vis labiau vertina komfortą ir saugą rinkdamiesi tarp kelionių alternatyvų.
Baudos ir teisės aktai
Daugelis lietuvių nežino, kad už neprisisegtą saugos diržą tolimojo susisiekimo autobuse taip pat gali būti skiriama bauda. Lietuvoje šiuo metu bauda už saugos diržo nesegėjimą siekia 30–50 eurų, o pakartotinai užfiksavus – 60–90 eurų. Užsienyje baudos gali būti didesnės: pavyzdžiui, Estijoje už tokį pažeidimą taikoma iki 80 eurų bauda.
Kaip tai susiję su Lietuvos automobilių rinka?
Rinkos kontekstai ir vartotojų elgsena
Didėjantis saugumo standartų suvokimas veikia ir Lietuvos automobilių rinką: vairuotojams Lietuvoje prioritetu tampa automobilio saugos įranga renkantis naują arba naudotą transporto priemonę. Kainų tendencijos Lietuvoje – paskutiniais metais stebimas naujų automobilių kainų augimas ir stipri naudotų automobilių paklausa – verčia pirkėjus daugiau dėmesio skirti saugumo įrangos komplektacijai. Viešojo transporto saugumo problemos taip pat gali skatinti dalį žmonių rinktis nuosavą automobilį, ypač kasdien važiuojantiems į darbus Vilniuje ar Kaune, nors tai gali padidinti eismo apkrovą ir parkavimo iššūkius miestuose.
Išvados ir rekomendacijos
Siekiant pagerinti saugos diržų naudojimą tolimojo susisiekimo autobusuose Lietuvoje, reikalingas nuoseklus keleivių informavimas, operatorių ir vairuotojų mokymai bei aktyvi teisės aktų kontrolė. Keleiviams – priminti: saugos diržas nėra tik formalumas, o reali prevencinė priemonė. Vairuotojams Lietuvoje ir viešojo transporto verslui investicijos į saugą yra ilgalaikė vertė, kuri prisideda prie geresnės mobilumo kokybės ir patrauklesnės Lietuvos automobilių rinkos ateities.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Palikite komentarą