5 Minutės
Dauguma aviacijos startuolių žada ateitį. Tik labai nedaugelis išdrįsta ją parodyti taip arti dabarties. Londone įsikūrusi „AltoVolo“, gyvuojanti vos kiek daugiau nei dvejus metus, teigia, kad jos kuriamas „Sigma“ dar iki metų pabaigos turėtų tapti viso mastelio demonstraciniu orlaiviu. Tai rimtas etapas įmonei, bandančiai rasti savo vietą vienose labiausiai perpildytų ir spekuliatyviausių aviacijos lenktynių.
Tačiau „Sigma“ nesivaiko tos pačios svajonės kaip daugelis kitų VTOL projektų. Tai nėra skraidantis taksi, kuriamas miesto maršrutams ir sausakimšoms keleivių kabinoms. „AltoVolo“ taikosi į siauresnę ir, galima sakyti, labiau provokuojančią nišą: kompaktišką asmeninį orlaivį dviem žmonėms, vienam pilotui ir vienam keleiviui, suprojektuotą kilti iš vietų, kurios labiau primena prabangaus gyvenimo būdo brošiūrą nei aviacijos infrastruktūrą. Pagalvokite apie įvažiavimus prie namų, stogus ar net jachtas.
Jo užimamas plotas yra viena svarbiausių idėjos dalių. „Sigma“ ilgis siekia kiek daugiau nei 4 metrus, plotis 4,8 metro, o aukštis 1,9 metro. Sulankstytas iki 2,2 metro pločio, jis užima maždaug tiek vietos, kiek sietumėte su kelių automobiliu, o ne su įprastu orlaiviu. Toks kompaktiškas formatas yra esminis „AltoVolo“ argumentas: asmeninis vertikalus skrydis turi prasmę tik tada, kai mašina yra pakankamai maža, kad su ja būtų galima gyventi kasdien, o ne vien ja žavėtis.
Čia yra ir dar vienas svarbus posūkis. „Sigma“ nesiremia vien tik elektrine sistema, todėl iš karto išsiskiria iš didelės VTOL sektoriaus dalies. Vietoj to „AltoVolo“ kuria hibridinę jėgainę, nors įmonė neatskleidė visos jos techninės sandaros. Atskleisti kol kas tik našumo rodikliai: iki 354 km/val. kreiserinis greitis, 467 km/val. didžiausias greitis, 270 kg naudingoji apkrova ir iki 805 km maksimalus nuotolis hibridiniu režimu. Skrendant vien elektra, šis nuotolis sumažėja iki maždaug 402 km. Kybojimo ore trukmė nurodoma iki 45 minučių, o orlaivio aukščio riba siekia 3 000 metrų.
Kodėl „AltoVolo“ pakeitė kryptį
Galbūt daugiausia apie projektą pasako tai, ko „AltoVolo“ atsisakė. Ankstesniame „Sigma“ kūrimo etape bendrovė nagrinėjo elektrinius ortakiuose įrengtus ventiliatorius ir uždarus rotorius, o ne atvirų rotorių išdėstymą, matomą daugelyje konkuruojančių konstrukcijų. Popieriuje tai veikiausiai atrodė aptaku, modernu ir gal net neišvengiama. Tačiau bandymuose, panašu, toks sprendimas tapo našta. „AltoVolo“ teigia, kad uždarų rotorių koncepcija pridėjo per daug svorio, sudėtingumo ir trapumo, bet nesuteikė pranašumo ten, kur jo reikėjo labiausiai.
Atrodo, šis sprendimas iš esmės pakeitė orlaivį. Teigiama, kad atnaujinta varos sistema, paremta atvirais rotoriais ir pakreipimo mechanizmu, palyginti su ankstesne konfigūracija, padvigubino kybojimo ore laiką nuo 18 iki 45 minučių. Bendrovė taip pat nurodo mažesnę propelerių apkrovą, geresnį perėjimą tarp vertikalaus ir horizontalaus skrydžio bei reikšmingą svorio sumažinimą. Kategorijoje, kur kiekvienas kilogramas svarbus, o kiekvienas konstrukcinis kompromisas išryškėja ore, tai nėra smulkūs laimėjimai.
„AltoVolo“ taip pat pabrėžia, kad pati propelerių įranga nėra paimta iš lentynos. Sistema naudoja pačios įmonės suprojektuotus komponentus, kurie, bendrovės teigimu, pranoksta komerciškai prieinamas alternatyvas. Tai drąsus pareiškimas, bet jei jis pasitvirtins, tai gali tapti vienu svarbiausių techninių „Sigma“ pranašumų. Tylesnis veikimas taip pat sustiprina šią istoriją. „AltoVolo“ teigia, kad orlaivis 100 metrų atstumu skleidžia apie 70 dB triukšmą, o tai, jos apibūdinimu, yra maždaug 80 procentų tyliau nei įprastas sraigtasparnis. Bet kuriai mašinai, kuri turėtų pakilti iš gyvenamosios valdos ir iš karto netapti kaimynystės skandalu, triukšmas nėra šalutinė pastaba. Tai visas socialinis leidimas egzistuoti.
Bendrovė vadina „Sigma“ pirmuoju pasaulyje „HyperTOL“, trumpiniu, reiškiančiu hibridinį našų kilimą ir tūpimą. Rinkodaros terminas? Žinoma. Tačiau jis taip pat užsimena apie kategoriją, kurią „AltoVolo“ nori užimti: ne miesto oro mobilumas, ne įprasta prabangaus sraigtasparnio alternatyva, o kažkas tarp jų, didelio greičio asmeninis orlaivis su vertikalaus kilimo galimybe ir hibridiniu pagrindu, leidžiančiu išvengti dalies apribojimų, kurie vis dar slegia vien baterijomis varomą skrydį.
Kelias iki finišo dar ilgas. „AltoVolo“ teigia, kad „Sigma“ siekia viso tipo sertifikavimo ir iš pradžių orientuojasi į pirkėjus, turinčius sportinio piloto pažymėjimą. Norint jį valdyti, reikėtų maždaug 25 valandų papildomo mokymo. Planuojamo serijinio orlaivio saugos sprendimai apima trigubai dubliuotas skrydžio valdymo sistemas ir balistinį parašiutą, sukurtą avarijos atveju išsiskleisti vos 15 metrų aukštyje virš žemės.
Vis dėlto verslo realybė išlieka pažįstama. „Sigma“ dar nėra sertifikuotas produktas, o „AltoVolo“, judėdama į kitą etapą, vis dar ieško investicijų. Vieši pristatymai planuojami, tačiau detalės dar nepaskelbtos. Nepaisant to, išankstiniai užsakymai jau priimami. Nurodyta kaina yra 863 200 svarų sterlingų, o pagal dabartinius valiutų kursus tai sudaro maždaug 1,01 mln. eurų. Pirmieji 100 vienetų bus parduodami kaip paleidimo laidos orlaiviai, nors „AltoVolo“ dar nepaaiškino, kuo, jei apskritai kuo nors, šie orlaiviai skirsis nuo kitų, išskyrus žymėjimą.
Dėl to „Sigma“ atsiduria itin įdomioje padėtyje. Taip, tai vis dar pažadas, bet jau ne vien eskizas, apvilktas startuolių žodynu. Jei „AltoVolo“ laiku pakels savo demonstracinį orlaivį į orą, ši nedidelė britų įmonė gali iš pašalinės įdomybės tapti vienu atidžiausiai stebimų vardų asmeninėje vertikaliojoje aviacijoje.
Palikite komentarą