5 Minutės
Mercedes daugelį metų vijosi ateitį ir kažkur pakeliui pametė dalį savo tapatybės. Įrodymų sunku nepastebėti. Naujausi elektriniai modeliai pasirinko glotnias, apvalainas formas ir per visą prietaisų skydelį ištemptus ekranus, tačiau daugeliui automobilių entuziastų ir premium klasės pirkėjų ši vizija atrodė keistai beveidė. Dabar nepriklausoma koncepcija, sukurta buvusio NIO dizainerio Luko Wochingerio, siūlo gerokai įtikinamesnį atsakymą, koks galėtų būti šiuolaikinis Mercedes.
Tai nėra atsitiktinis interneto svajotojo eskizas. Wochingeris, 2021-2025 m. dirbęs NIO vyriausiuoju eksterjero dizaineriu, puikiai supranta, kaip mąsto, parduodama ir save pristato premium klasės elektromobilių rinka. Iš savo bazės Miunchene jis pasidalijo išbaigtų skaitmeninių vizualizacijų serija, kurioje įsivaizduojamas kitoks Mercedes dizaino kelias. Mažiau prietaisų efekto. Daugiau solidumo. Mažiau vizualinio triukšmo. Daugiau pasitikėjimo.
Koncepcijos idėja paprasta, bet stipri: sugrąžinti švaresnę, aiškiau struktūruotą formų kalbą, pridėjus tiek 1990-ųjų Mercedes dvasios, kad žmonės prisimintų, kas kadaise šį prekės ženklą darė ypatingą. Čia galima įžvelgti tokių ikonų kaip R129 SL, W124 E klasė ir C215 CL klasė atgarsių. Ne retro, kostiuminiu būdu, o proporcijomis, santūrumu ir absoliučia dizaino ramybe. Tai buvo automobiliai, kuriems niekada nereikėjo maldauti dėmesio.
Būtent todėl ši koncepcija veikia iš pirmo žvilgsnio. Vietoje kiaušinį primenančio silueto, kuris apibrėžė EQS, Wochingeris automobiliui suteikia ilgesnį kapotą ir solidesnę, formalesnę stovėseną. Jis akimirksniu ima atrodyti labiau kaip Mercedes. Priekinė dalis ypač iškalbinga. Uždara radiatoriaus grotelių zona išlieka, kaip ir tikėtina elektrifikacijos eroje, tačiau jos interpretacija yra švari ir elegantiška, o ne perdėtai dekoratyvi. Ploni, kampuoti LED žibintai paaštrina išraišką, o gilios oro įsiurbimo angos ir ryškus apatinis splitteris suteikia tiek įtampos, kiek reikia.
Iš šono automobilis atrodo turintis tokias proporcijas, kurias šiuolaikiniai prabangūs sedanai pernelyg dažnai pamiršta. Dideli žvaigždės rašto lengvojo lydinio ratlankiai tvirtai įrėmina vaizdą. Į kėbulą įleistos durų rankenos išlaiko paviršius švarius. Galiniai pečiai suformuoti kruopščiai, užsimenant apie AMG GT keturdurio raumeningumą, bet jo neperspaudžiant. Taip pat matyti graži kupė tipo stiklinė viršutinė kėbulo dalis, primenanti senąjį CL, o dviejų spalvų apdaila vizualiai dar labiau ištempia kėbulą. Gale dizainas išlieka disciplinuotas: subtilus ducktail tipo spoileris, horizontalios LED šviesų grafikos ir tvarkingai integruotas apatinis buferis užbaigia vaizdą be nereikalingos dramos.
Salone prasideda tikrasis maištas
Įžengus į vidų, bent jau skaitmeniniu būdu, koncepcija tampa dar įdomesnė. Milžiniškas Hyperscreen ekranas dingo. Jo vietoje atsirado labiau sutelktas informacijos ir pramogų sistemos ekranas, kuris atrodo integruotas, o ne užgožiantis viską aplink. Už vairo Wochingeris įsivaizduoja analoginio stiliaus prietaisus, įskaitant baltu ciferblatu greičio matuoklį, labiau primenantį preciziškai pagamintą laikrodį nei vartotojiškos elektronikos detalę. Tai maža smulkmena, bet ji pakeičia visą nuotaiką.
Tada pasirodo fiziniai valdikliai. Tikri mygtukai centrinėje konsolėje. Jungikliai durelėse. Taktiliniai valdymo elementai ant vairo. Laikais, kai per daug automobilių gamintojų viską slepia jutikliniuose ekranuose, tai atrodo beveik radikalu. Vis dėlto būtent to jau seniai prašo daugelis vairuotojų. Prabanga nėra vien skaitmeninis reginys. Kartais ji slypi maloniame kokybiško jungiklio spragtelėjime ir užtikrintume, kad norimą funkciją gali pakeisti neklaidžiodamas po meniu.
Medžiagos dar labiau sustiprina šią mintį. Mėtų žalumo oda interjerui suteikia gaivų, beveik poilsio erdvę primenantį charakterį. Tamsus medis ir metalo apdaila įneša šilumos bei rimties. Sėdynės, dekoruotos Mercedes žvaigždės intarpais, atrodo išties minkštos ir prabangios, bet nenuklysta į triukų teritoriją. Tai salonas su atmosfera, atrodantis sukurtas žmonėms, o ne programinės įrangos demonstracijoms.
Techninis paketas sąmoningai paliekamas atviras interpretacijoms. Švarus kėbulas, nematomos aušinimo angos ir išmetimo vamzdžių nebuvimas leidžia manyti, kad tai visiškai elektrinis automobilis. Kartu, kaip pranešama, Wochingeris jį įsivaizduoja kaip hibridą, o tai galėtų paaiškinti sūkių matuoklio buvimą prietaisų skydelyje. Tačiau ši dviprasmybė beveik nesvarbi. Svarbiausia čia ne mechanika, o emocija.
Ši koncepcija tyliai atskleidžia, ko pastaraisiais metais trūko Mercedes dizainui. Ne inovacijų. Ne technologijų. Sielos. Wochingerio studija rodo, kad prekės ženklui, norint susigrąžinti autoritetą prabangių elektromobilių rinkoje, nereikia dar daugiau šviečiančių panelių ar didesnių ekranų. Reikia proporcijų, disciplinos, taktilinės kokybės ir stipresnio ryšio su vertybėmis, dėl kurių Mercedes kadaise buvo atpažįstamas iš tolo.
Kartais protingiausias būdas judėti pirmyn yra prisiminti tai, ko niekada nereikėjo taisyti.
Palikite komentarą