5 Minutės
Lietuvos keleiviai, reguliariai važinėjantys tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, netrukus gali sulaukti dar vienos geros žinios – svarstoma galimybė vėl taikyti 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad galutinis sprendimas dėl lengvatos grąžinimo turėtų būti priimtas rugpjūtį, kai bus įvertinti keleivių srautai, energetinių išteklių kainos ir geležinkelių infrastruktūros pokyčiai.
Ši tema svarbi ne tik viešojo transporto keleiviams, bet ir platesnei Lietuvos automobilių rinkai. Dalis vairuotojams Lietuvoje skirtų kasdienių kelionių gali būti perkelta į geležinkelius, o tai turi įtakos miestų spūstims, kuro sąnaudoms ir bendram mobilumo balanso pokyčiui. Kai degalų kainos išlieka jautrios geopolitiniams svyravimams, alternatyvūs sprendimai tampa vis aktualesni ir automobilių savininkams, ir tiems, kurie ieško pigesnio bei patogesnio susisiekimo.
Daugiau nei milijonas papildomų kelionių
Pasak Susisiekimo ministerijos, preliminarūs duomenys rodo, kad nuo balandžio pradžios, kai traukinių bilietams buvo pritaikyta 50 proc. nuolaida, geležinkelių transportu buvo atlikta daugiau kaip milijonas papildomų kelionių. Tai rodo, kad kainodara Lietuvoje išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pasirinkimą tarp automobilio, autobuso ir traukinio.
J. Taminskas pabrėžė, kad galutinė analizė dar nebaigta, todėl rugpjūtį bus sprendžiama, ar lengvatą verta grąžinti. Ministro teigimu, prieš priimant sprendimą būtina įvertinti ne tik bendrą keleivių skaičių, bet ir tai, kuriomis kryptimis, kokiu paros metu ir kokio tipo bilietai buvo perkami dažniausiai.
Kokie maršrutai ir bilietai buvo populiariausi?
Numatoma išsamiai analizuoti, ar labiausiai išaugo susidomėjimas maršrutais iš Vilniaus į Kauną, iš Kauno į Klaipėdą ar kitomis kryptimis. Taip pat bus vertinama, kokių bilietų keleiviai pirko daugiausia: šeimos, studentų ar senjorų. Tokia analizė svarbi ir rinkos požiūriu, nes ji parodo, kurios keleivių grupės Lietuvoje jautriausiai reaguoja į kainos pokyčius.
Be to, ministerija vertins ir energetikos išteklių kainų dinamiką. Tai itin aktualu, nes traukinių bilietų kaina Lietuvoje tiesiogiai susijusi su kuro ir elektros sąnaudomis, o šios pastaraisiais mėnesiais išliko nepastovios. Panašios tendencijos matomos ir platesnėje Europos transporto rinkoje, kur vežėjai vis dažniau ieško sprendimų, kaip išlaikyti konkurencingas kainas neaukojant paslaugų kokybės.
Nauji „Stadler“ traukiniai sustiprins pasiūlą
Dar vienas svarbus veiksnys, galintis paveikti keleivių pasirinkimus, yra traukinių parko atnaujinimas. Pagal 2023 m. pasirašytą sutartį su „Stadler Polska“, šiemet LTG grupės bendrovės „LTG Link“ parką papildys 15 naujų traukinių: 6 elektriniai ir 9 elektrobateriniai. Tai reiškia modernesnį, tylesnį ir efektyvesnį susisiekimą, ypač populiariausiuose Lietuvos maršrutuose.
Naujieji „Stadler“ modeliai svarbūs ne tik dėl dizaino ar komforto. Jie leis geriau išnaudoti elektrifikuotus ruožus, sumažins eksploatacines išlaidas ir padės kurti konkurencingesnę kainodarą. Vairuotojams Lietuvoje tai reikš dar vieną realią alternatyvą automobiliui, ypač kelionėms tarp didžiųjų miestų, kur dažnai susiduriama su kamščiais ir parkavimo problemomis.
Modernumas, efektyvumas ir rinkos pozicionavimas
Kalbant apie transporto rinkos pozicionavimą, nauji elektriniai ir elektrobateriniai traukiniai turi aiškų pranašumą prieš senesnį parką. Jie labiau atitinka Europos rinkos kryptį, kur daug dėmesio skiriama tvarumui, mažesnėms emisijoms ir efektyvesniam energijos naudojimui. Lietuvoje tai ypač svarbu, nes keleiviai vis dažniau vertina ne tik bilieto kainą, bet ir važiavimo kokybę, laiką bei patogumą.
Jei lengvata būtų grąžinta, ji galėtų dar labiau padidinti traukinių konkurencingumą prieš automobilį ir autobusą. Toks scenarijus būtų naudingas ir miestams, ir regionams: mažėtų transporto apkrovos, o dalis kelionių būtų perorientuota į tvaresnį viešąjį transportą.
Kodėl autobusų bilietų kompensavimas sudėtingesnis?
Įvedus traukinių bilietų nuolaidą, Lietuvos keleivių vežimo asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, įspėdama dėl galimo konkurencijos iškraipymo. Asociacija ragino užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. Tuo metu Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas užsiminė, kad svarstoma ir autobusų bilietų kompensavimo galimybė, tačiau toks sprendimas būtų brangesnis ir sudėtingesnis.
J. Taminskas aiškino, kad autobusų sektorius yra daug labiau fragmentuotas nei geležinkeliai. Skirtingai nei traukinių transportas, autobusais keleivius veža ne viena valstybės valdoma įmonė, o daugybė skirtingų vežėjų vietiniu, regioniniu ir tolimojo susisiekimo maršrutais. Be to, autobusai naudoja skirtingą kurą, o dalį vietinio susisiekimo kai kurios savivaldybės jau kompensuoja savarankiškai.
Dar vienas skirtumas – traukinių verslo modelis. Keleiviniai traukiniai, kuriems buvo taikyta nuolaida, nevykdo siuntų gabenimo, o tai reiškia aiškesnę sąnaudų struktūrą. Autobusų sektoriuje pajamų modelis įvairesnis, todėl vienodos kompensavimo schemos pritaikymas būtų gerokai sudėtingesnis.
Ką tai reiškia Lietuvos keleiviams ir automobilių rinkai?
Jei rugpjūtį bus nuspręsta grąžinti 50 proc. nuolaidą, tai gali turėti apčiuopiamą poveikį Lietuvos mobilumo įpročiams. Didesnis traukinių naudojimas galėtų sumažinti trumpų ir vidutinių atstumų keliones automobiliais, ypač tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tokie pokyčiai svarbūs ir automobilių rinkai, nes Lietuvos vairuotojai vis dažniau skaičiuoja bendras kelionės išlaidas, įskaitant kurą, parkavimą ir transporto laiką.
Šiuo metu situacija rinkoje aiški: kai naftos kainos išlieka svyruojančios, o degalų sąskaitos auga, pigesnis ir patikimesnis viešasis transportas tampa labai patrauklus. Todėl sprendimas dėl traukinių bilietų kainų Lietuvoje gali būti svarbus ne tik geležinkelių sektoriui, bet ir visai šalies transporto ekosistemai.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą