3 Minutės
Vilniuje netikėtai pasikeitė sostinės viešojo judumo sprendimus prižiūrinčios įmonės „Susisiekimo paslaugos“, veikiančios su prekės ženklu „Judu“, valdybos sudėtis. Iš valdybos pirmininko pareigų pasitraukė Linas Baužys, šiuo metu vadovaujantis Ignalinos atominei elektrinei, kuri rinkoje žinoma ir kaip „Altra“.
Šis sprendimas aktualus ne tik viešojo transporto sektoriui, bet ir platesniam Lietuvos mobilumo kontekstui. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nėra tiesiogiai susiję su automobilių pramone, tokie pokyčiai Vilniuje daro įtaką eismo valdymui, alternatyvoms vairuotojams Lietuvoje ir miesto transporto politikai, kuri vis dažniau lyginama su Europos didmiesčių praktika.
Priežastis – sutelktas dėmesys į IAE projektus
L. Baužys viešai nurodė, kad traukiasi iš „Judu“ valdybos dėl profesinių prioritetų peržiūros. Jo teigimu, visą laiką ir dėmesį šiuo metu reikalauja darbai IAE, kur artėja vienas sudėtingiausių etapų – RBMK reaktorių išmontavimas, laikinosios reaktorių šerdžių saugyklos projekto įgyvendinimas ir veiklos efektyvumo didinimas.
Pasak vadovo, tokio masto projektai neleidžia derinti kelių atsakingų pareigų vienu metu, todėl buvo nuspręsta visiškai koncentruotis į „Altra“ veiklą. L. Baužys IAE vadovauja nuo 2023 metų rugsėjo.
Ką tai reiškia Vilniaus mobilumo politikai?
Vilnius pastaraisiais metais aktyviai plečia viešojo transporto sprendimus, gerina susisiekimą ir siekia sumažinti automobilių spūstis mieste. Tokie sprendimai svarbūs ir Lietuvos automobilių rinkai, nes jie daro įtaką gyventojų pasirinkimams: daliai vairuotojų Lietuvoje viešasis transportas tampa realia alternatyva kasdienėms kelionėms, ypač darbo dienomis.
Kaune, kaip ir Vilniuje, stebima panaši tendencija – miestai investuoja į patogesnį judėjimą, o tai ilgainiui keičia ir automobilių naudojimo įpročius. Nors automobilis Lietuvoje išlieka pagrindine susisiekimo priemone daugeliui šeimų, miestų transporto politika vis dažniau orientuota į sklandesnį judėjimą be nuosavo auto.
Kas toliau „Judu“ valdyboje?
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, naujas valdybos pirmininkas bus renkamas artimiausiame posėdyje. Iki tol valdyba toliau dirbs įprasta sudėtimi. Į ją įeina savivaldybės administracijos Inovacijų ir technologijų grupės vadovas Jonas Pidkovas, įmonės teisininkas Marius Lazauskas, taip pat du nepriklausomi nariai – „LTG Link“ darnaus judumo ir paslaugų vadovė Modesta Gusarovienė bei „Betono centro“ vadovas Ričardas Tverijonas.
Visi šie nariai paskirti ketverių metų kadencijai, o tai rodo, kad bendrovė siekia tęstinumo ir ilgalaikės strategijos. Toks stabilumas svarbus ir Lietuvos automobilių rinkos kontekste, nes miesto transporto sprendimai tiesiogiai veikia parkavimo, srautų valdymo ir alternatyvių judumo priemonių paklausą.
Karjera, susijusi su transportu
Prieš pereidamas į Ignalinos atominę elektrinę, L. Baužys vadovavo „LTG Link“ – „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovei. Tai reiškia, kad jis turi sukaupęs patirties tiek keleivinio transporto, tiek viešojo judumo srityje, kurios svarbios ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai.
Tokios vadovų rotacijos dažnai nepastebimos plačiajai visuomenei, tačiau jos gali turėti įtakos ir automobilistams: nuo viešojo transporto efektyvumo priklauso, kiek žmonių renkasi automobilį kasdienėms kelionėms, kokia tampa eismo apkrova ir kaip formuojasi transporto pusiausvyra miestuose. Tai aktualu tiek sostinėje, tiek kituose didmiesčiuose, įskaitant Kauną.
Šiuo metu dėmesys krypsta į tai, kaip „Judu“ valdys tolesnius pokyčius ir kokias kryptis rinksis sostinės judumo politika. Lietuvos vairuotojams ir miesto gyventojams tai reiškia vieną dalyką – transporto sistema ir toliau bus aktyviai pertvarkoma, o konkurencija tarp automobilio ir viešojo transporto išliks vienu svarbiausių klausimų šalies miestuose.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą