3 Minutės
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pristatė ilgalaikę viziją, kaip iki 2050 metų keisis šalies geležinkelių tinklas. Planai ambicingi: tarp svarbiausių projektų minima greitojo geležinkelio atkarpa tarp Kauno ir Klaipėdos, galimybė traukiniu pasiekti Palangą, Alytų ir Druskininkus, taip pat spartesnis susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno.
Tokios investicijos svarbios ne tik keleiviams, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai. Nors šis planas tiesiogiai susijęs su geležinkelių infrastruktūra, jis gali turėti įtakos ir Lietuvos automobilių rinkai: geresnis susisiekimas tarp miestų dažnai keičia gyventojų mobilumo įpročius, mažina priklausomybę nuo nuosavo automobilio ir formuoja naują konkurenciją tarp kelių transporto rūšių.
Didžiausia investicijų dalis – Kaunas ir Klaipėda
Laikinasis LTG vadovas Arūnas Rumskas nurodė, kad iki 2050 metų geležinkelių modernizavimui ir naujų atkarpų plėtrai gali prireikti 25–28 mlrd. eurų. Didžiausia šios sumos dalis būtų skirta europinės 1435 mm vėžės projektui tarp Kauno ir Klaipėdos.
Pasak jo, tai būtų strategiškai ir ekonomiškai vienas svarbiausių sprendimų šalies susisiekimo istorijoje. Be to, planuojama stiprinti ir „Rail Baltica“ integraciją, prijungiant Klaipėdą prie europinės vėžės tinklo.
Kokie maršrutai numatomi?
- greitojo geležinkelio jungtis Kaunas–Klaipėda;
- susisiekimas tarp Klaipėdos ir Palangos;
- regioninė jungtis Kaunas–Alytus–Druskininkai;
- spartesnis traukinių maršrutas Vilnius–Kaunas;
- stipresnė integracija į europinį geležinkelių tinklą.
Ką tai reikštų vairuotojams Lietuvoje?
Nors traukinių plėtra iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nutolusi nuo automobilių sektoriaus, vairuotojams Lietuvoje tai aktualu. Patogesnis susisiekimas tarp didmiesčių ir kurortų gali sumažinti važiavimo automobiliu poreikį, ypač ilgose kelionėse į pajūrį ar pietų Lietuvą. Tai aktualu ir dėl degalų kainų, parkavimo išlaidų bei spūsčių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Lietuvos automobilių rinkoje vis dažniau vertinamas ne tik automobilio kaina, bet ir bendros eksploatacijos išlaidos. Jei traukiniai taps greitesni ir dažnesni, dalis vairuotojų galėtų rinktis mišrų mobilumo modelį: automobilį naudoti kasdienėms kelionėms, o tarpmiestiniams reisams – geležinkelį.
Specifikacijos, dizainas ir konkurencingumas
LTG studijoje vertinta, kokia geležinkelių sistema geriausiai atitiktų Europos Sąjungos transporto politiką, karinio mobilumo poreikius ir Lietuvos konkurencingumo tikslus. Nors kalbama ne apie automobilius, pats projektas primena didelės apimties transporto infrastruktūros vystymo modelį: kaip ir nauji elektromobiliai ar modernūs SUV, nauji geležinkelio sprendimai turi būti efektyvūs, greiti ir pritaikyti ateities poreikiams.
LTG teigia, kad iki 2050 metų keleivių srautai galėtų išaugti nuo 5 mln. iki 19 mln. per metus, o krovinių pervežimas traukiniais taip pat turėtų padvigubėti. Tai rodo, kad geležinkeliai Lietuvoje gali tapti rimta alternatyva ir europinio mobilumo dalimi, panašiai kaip Vakarų Europoje, kur greitieji traukiniai jau seniai konkuruoja su automobilių kelionėmis ir vidutinio nuotolio skrydžiais.
Studija: nuo analizės iki konkrečios krypties
LTG tinklo architektūros studija buvo rengta daugiau nei metus. Jos vertė siekia 2,8 mln. eurų, o darbą atliko „LTG Infra“ kartu su konsultacijų bendrove „Ernst & Young“. Bendrovės teigimu, buvo įvertinti visi realūs vystymo scenarijai, o pristatyta vizija laikoma optimalia ir labiausiai naudinga Lietuvai.
Jei planai bus įgyvendinti, Lietuvos transporto sistema gali tapti gerokai modernesnė, o keleiviams atsiras daugiau pasirinkimų, kaip patogiai, greitai ir efektyviai keliauti tiek tarp miestų, tiek į pajūrį ar kurortinius regionus.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą