Kelionių užsienyje rizikos: ką būtina žinoti lietuviams

Lietuvos turizmo ir draudimo specialistai primena, kad keliaujant užsienyje valstybės pagalba ir kelionių draudimas ne visada padengia visus nuostolius. Didžiausia atsakomybė tenka savarankiškai keliaujantiems žmonėms, o kelionių organizatoriai įstatymų nustatyta tvarka privalo suteikti būtinąją pagalbą ir nelaimės atveju užtikrinti klientų grįžimą.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigia, kad lietuviai kelionių neatsisako. Priešingai – keliaujančiųjų daugėja, tačiau planuojant atostogas vis daugiau dėmesio skiriama lanksčioms užsakymo sąlygoms, draudimui ir galimybei sutaupyti kelionę užsisakant iš anksto.

Kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ vykdomoji direktorė Baltijos šalims Olga Belova sako, kad geopolitiniai neramumai ir gamtos stichijos lietuviams pastaraisiais metais tapo kone kasmetiniu išbandymu, todėl turizmo sektoriui teko išmokti greitai prisitaikyti.

„Žmonių noras keliauti niekur nedingo. Pernai Lietuvoje suskaičiuota apie 2,43 mln. išvykstamųjų turistinių kelionių, o tai yra maždaug 3,4 proc. daugiau nei 2019 m. Šiandien keičiasi ne pats noras atostogauti, o kelionių planavimo įpročiai“, – Eltai sakė O. Belova.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Aistė Stakėnienė pabrėžia, kad pagrindinė ministerijos užduotis – teikti patikimą informaciją apie galimas rizikas ir užtikrinti konsulinę pagalbą. Vis dėlto savo saugumu pirmiausia turi pasirūpinti patys keliautojai.

„Prieš vykstant į kelionę patariame susipažinti su aktualiomis rekomendacijomis keliaujantiems ir įvertinti riziką. Taip pat raginame užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijos kelionių registracijos sistemoje, atsisiųsti mobiliąją programėlę „Keliauk saugiai“, kuri leis visą svarbiausią informaciją turėti vienoje vietoje“, – Eltai sakė A. Stakėnienė.

Pasak O. Belovos, po pandemijos atsiradusi URM šalių šviesoforo sistema tapo svarbiu orientyru vertinant kelionės riziką. Savarankiškai keliaujantys žmonės patys sprendžia, ar paisyti ministerijos rekomendacijų, o kelionių organizatoriai privalo jų laikytis ir neorganizuoja skrydžių į raudonai ar juodai pažymėtas šalis.

Oro erdvės sutrikimai gali pareikalauti papildomų išlaidų

Kelionę gali apsunkinti ir vietiniai oro erdvės sutrikimai. Jei skrydis atidedamas arba smarkiai vėluoja, keliautojams gali tekti spręsti, ką daryti su užsakytu viešbučiu. Ne Vilniuje gyvenantiems žmonėms papildomai gali prireikti nakvynės sostinėje.

Grįžtantys keleiviai dėl tų pačių priežasčių gali būti nukreipti į kitus artimiausius oro uostus. O. Belova pataria prieš kelionę ne tik įsigyti draudimą, bet ir išsiaiškinti, kokias konkrečias išlaidas jis kompensuoja.

„Visa tai kainuoja papildomai, tad mūsų patarimas – nepamiršti ne tik įsigyti kelionių draudimą, bet ir dar prieš kelionę detaliai išsiaiškinti, ką jis dengia, kad vėliau būtų galima susigrąžinti pinigus“, – sakė ji.

M. Plepytė-Rainienė atkreipia dėmesį, kad keliaujant su organizatoriumi ir savarankiškai atsakomybė pasiskirsto skirtingai. Licencijuotas kelionių organizatorius, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, turi pasirūpinti klientais, suteikti reikiamą pagalbą ir saugiai grąžinti juos į Lietuvą. Savarankiškai keliaujantys žmonės su kilusiomis problemomis paprastai turi tvarkytis patys.

Planuojant kelionę verta iš anksto įvertinti rezervacijų keitimo ir atšaukimo sąlygas, pasirinkti tinkamą draudimą bei numatyti finansinį rezervą nenumatytoms išlaidoms.

Draudimas ne visada apima geopolitinius įvykius

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad, draudimo bendrovių duomenimis, geopolitiniai iššūkiai nėra dažniausia kelionių problema. Dažniausiai keliautojai susiduria su virškinimo sutrikimais, peršalimu ar virusinėmis ligomis.

Antroje vietoje, pasak A. Romanovskio, yra įvairūs nelaimingi atsitikimai, kelionių trikdžiai, prarastos jungtys ir dėl trečiųjų asmenų veiksmų patirti nuostoliai. Daugiausia žalų registruojama Lietuvos turistų pamėgtoje Turkijoje, po jos rikiuojasi Egiptas, Ispanija ir Vokietija.

Didelės žalos, susijusios su kariniais veiksmais, pilietiniu karu ar terorizmu, įprastai laikomos nedraudžiamaisiais įvykiais. Vis dėlto paaštrėjus krizei Artimuosiuose Rytuose, kai kurios draudimo bendrovės į sutartis jau įtraukia alternatyvaus bilieto, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimą, jei dėl karo veiksmų uždaroma oro erdvė.

O. Belova teigia, kad užsienyje kilus nenumatytoms aplinkybėms su kelionių organizatoriais vykstantys žmonės gauna papildomą teisinę ir logistinę pagalbą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad organizatorius atsako už tinkamą visų sutartyje numatytų paslaugų suteikimą, nepaisant to, ar jas teikia pats organizatorius, viešbutis, vežėjas ar vietos partneris.

Kaip pavyzdį O. Belova nurodė atvejį, kai dėl karinės eskalacijos buvo uždarytas Jungtinių Arabų Emyratų oro uostas. Anot jos, nepaisant pradinio šoko ir didelio neapibrėžtumo, keliautojai į Lietuvą iš esmės grįžo sklandžiai ir daugeliu atvejų – kelionės dokumentuose numatytais terminais. Norintiesiems grįžti anksčiau buvo ieškoma ir organizuojama tokia galimybė.

Net force majeure atvejais kelionių organizatorius privalo apmokėti būtino apgyvendinimo iki trijų nakvynių išlaidas ir organizuoti klientų grįžimą. Tiksli keliautojų apskaita ir partnerių tinklas, pasak O. Belovos, padeda greičiau koordinuoti pagalbą.

URM kanclerė A. Stakėnienė pabrėžia, kad nelaimės atveju valstybės institucijos taip pat prisideda prie piliečių saugumo, tačiau jų vaidmuo pirmiausia yra konsulinė pagalba. Ji gali apimti pagalbą susisiekiant su artimaisiais, informaciją apie saugumo padėtį, konsultacijas dėl galimų išvykimo būdų, ryšio palaikymą su vietos institucijomis ir tarptautiniais partneriais, taip pat pagalbą praradus dokumentus ar patekus į nelaimę.

Krizinėse situacijose svarbi koordinacija ir komunikacija su Lietuvos piliečiais, kitomis valstybėmis, Europos Sąjungos partneriais bei vietos institucijomis.