4 Minutės
Tramvajaus projektai Lietuvoje vėl atsidūrė diskusijų centre, tačiau realaus proveržio kol kas nematyti. Seimas nusprendė nejudinti Kelių transporto kodekso pataisų, kurios būtų galėjusios atverti platesnes galimybes kalbėti apie tramvajaus linijų tiesimą Vilniuje, Kaune ir kitose didmiesčių teritorijose. Tai svarbi tema ne tik viešajam transportui, bet ir platesnei Lietuvos automobilių rinkai, kur vis dažniau ieškoma alternatyvų augančiam automobilių srautui ir spūsčių problemai.
Kodėl pataisos grąžintos tobulinti?
Šią savaitę parlamentarai pritarė Ekonomikos ir inovacijų komiteto siūlymui ir grąžino iniciatoriams tobulinti pataisas, kuriomis tramvajus būtų pripažintas lygiaverte keleivinio transporto priemone. Už tokį sprendimą balsavo 74 Seimo nariai, o prieš ir susilaikė po 14. Praktikoje tai reiškia, kad teisėkūros procesas sustojo, o tramvajaus klausimas Lietuvoje dar kurį laiką liks tik planavimo stadijoje.
Susisiekimo ministerijos pozicija: tramvajus – ne kelių transportas
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad siūlomos pataisos nesukuria pakankamai aiškaus teisinio reguliavimo. Ministerijos vertinimu, tramvajus neturėtų būti priskiriamas prie kelių transporto priemonių kartu su autobusais ar troleibusais, nes jis važiuoja bėgiais ir savo charakteristikomis labiau primena atskirą bėginio transporto rūšį. Toks požiūris svarbus ir vertinant infrastruktūros planavimą, ir ilgalaikes investicijas į miesto mobilumą Lietuvoje.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda jau svarstė galimybių studijas
Tramvajaus tema nėra nauja. Pasak liberalų atstovo Simono Kairio, galimybių studijas yra rengę Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Tai rodo, kad idėja yra brandinama ne vienerius metus, o miestai ieško sprendimų, kaip sumažinti transporto apkrovą ir pasiūlyti gyventojams modernesnį susisiekimą. Europoje tramvajus jau seniai laikomas įprasta miesto mobilumo dalimi, todėl Lietuvos didmiesčiai šiuo klausimu nebūtinai atsilieka idėjomis, tačiau atsilieka sprendimų įgyvendinimu.
Finansavimas ir rinkos perspektyvos
Vienas iš svarbiausių argumentų – finansavimo galimybės. S. Kairio teigimu, tramvajaus infrastruktūra galėtų būti vystoma pasitelkiant europines lėšas. Tai ypač aktualu Lietuvai, kur viešojo transporto projektai dažnai vertinami per kainos, grąžos ir ilgalaikio tvarumo prizmę. Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, Lietuvos automobilių rinka vis dar stipriai priklauso nuo asmeninių automobilių, todėl tramvajus galėtų tapti svarbia alternatyva vairuotojams Lietuvoje, jei tik atsirastų politinė valia ir aiškus planas.
Tramvajaus specifikacijos: kuo jis skiriasi nuo autobusų ir troleibusų?
Kalbant apie techninę pusę, tramvajus išsiskiria važiavimu bėgiais, didesniu keleivių srauto pajėgumu ir dažnai geresniu energijos efektyvumu miestuose. Lyginant su autobusais, jis paprastai pasižymi stabilesniu grafiku, mažesniu jautrumu spūsčių poveikiui ir aiškiai suplanuotu maršrutu. Dizaino požiūriu tramvajai dažnai kuriami taip, kad derėtų prie miestų urbanistinės aplinkos, o jų modernios salono konstrukcijos, žemagrindė platforma ir patogus įlipimas būtų patrauklūs tiek vyresniems keleiviams, tiek šeimoms su vaikais.
Kaip tai paveiktų Lietuvos automobilių rinką?
Jeigu tramvajaus projektai būtų įgyvendinti, tai galėtų bent iš dalies sumažinti spaudimą miesto keliams, parkavimo vietoms ir kasdieniams važiavimams automobiliais. Vilniuje ar Kaune tai reikštų geresnę transporto balansą tarp viešojo transporto ir nuosavų automobilių. Ilgainiui tokie sprendimai gali daryti įtaką ir automobilių paklausai miesto centruose, ypač tarp jaunų gyventojų, kuriems svarbus patogus, greitas ir ekonomiškas judėjimas.
Politinė valia – pagrindinis stabdis
Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius atvirai kėlė klausimą, ar politinės partijos apskritai gali susitarti dėl tramvajaus linijų Lietuvoje. Jo nuomone, neverta švaistyti laiko ir pinigų, jei nėra aiškaus sutarimo dėl tolimesnių žingsnių. Toks vertinimas atspindi realią problemą: projektas gali būti technologiškai pagrįstas ir ekonomiškai logiškas, tačiau be politinės valios jis lieka tik popieriuje.
Kas toliau?
2023 metais tramvajaus idėją svarstė Kauno miesto savivaldybė, o buvęs susisiekimo ministras Marius Skuodis buvo išreiškęs palaikymą tramvajaus projektui Vilniuje. Tai rodo, kad tramvajus Lietuvoje išlieka gyva tema, ypač didmiesčiuose, kur eismo intensyvumas auga, o transporto infrastruktūra turi neatsilikti nuo realių gyventojų poreikių. Jei teisės aktai kada nors bus patobulinti, tramvajus galėtų tapti rimtu konkurentu tradiciniam miesto transportui ir svarbia naujos mobilumo eros dalimi Lietuvoje.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą