4 Minutes
Vilniuje pradėtas vienas svarbiausių pastarųjų metų eismo valdymo atnaujinimų – išmani šviesoforų sistema, kuri jau dabar duoda apčiuopiamą naudą tiek vairuotojams Lietuvoje, tiek viešojo transporto keleiviams ir pėstiesiems. Projekto tikslas aiškus: mažinti spūstis, gerinti kelionių laiką ir kurti modernesnę, duomenimis grįstą eismo infrastruktūrą Lietuvos sostinėje.
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su JUDU baigė pirmąjį projekto etapą – įdiegta naujos kartos šviesoforų reguliavimo programinė įranga. Tai reiškia, kad sankryžų valdymas tampa lankstesnis, labiau prisitaikantis prie realių srautų ir gerokai efektyvesnis nei tradiciniai, statiniai darbo režimai.
Kaip veikia naujoji sistema?
„eDaptiva“ programinė įranga ir realaus laiko valdymas
2026 m. kovo mėnesį Vilniuje užbaigtas čekų gamintojo „Cross“ sukurtos sistemos „eDaptiva“ diegimas. Ši programinė įranga sujungia esamus šviesoforų valdiklius į vieną išmanų tinklą, leidžiantį stebėti sankryžas realiuoju laiku, analizuoti transporto srautus ir operatyviai keisti signalų darbo režimus.
Toks sprendimas svarbus ne tik sostinei. Lietuvos automobilių rinkoje, kur vis daugiau vairuotojų renkasi ekonomiškesnius miesto automobilius, SUV ar elektromobilius, kiekviena sutaupyta minutė eisme tampa svarbi kasdieniam mobilumui. Vilnius šiuo požiūriu žengia ta pačia kryptimi kaip ir didieji Europos miestai, kurie jau seniai investuoja į išmanų eismo valdymą.
Kiek realiai sutrumpėja laukimas?
Testavimo rezultatai Nemenčinės plente parodė, kad rytinio piko metu, nuo 7 iki 8 val., bendras visų transporto priemonių laukimo laikas gali sumažėti net iki 19 minučių, palyginti su įprastu režimu. Tai ypač aktualu kasdien į darbą ar mokyklas važiuojantiems vilniečiams, kuriems ankstyvo ryto spūstys dažnai yra didžiausia kelionės dalis.
Nauda juntama ir pėstiesiems – žalio signalo įsijungimas perėjose ryte gali būti iki 30 sekundžių greitesnis. Nors skaičius iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelis, realiame miesto ritme tai reiškia sklandesnį judėjimą ir mažiau bereikalingo laukimo.
Prioritetas viešajam transportui ir geresnė eismo dinamika
Žalias signalas autobusams ir troleibusams
Vienas svarbiausių naujos sistemos privalumų – viešojo transporto prioriteto modulis. Jis jau veikia Nemenčinės plento sankryžose ir vėliau bus plečiamas į kitas Vilniaus vietas, kai bus įgyvendinti reikalingi infrastruktūriniai darbai.
Šis sprendimas leidžia autobusams ir troleibusams sankryžose greičiau gauti žalią signalą arba ilgiau juo naudotis. Praktikoje tai reiškia didesnį vidutinį viešojo transporto greitį, mažiau sustojimų ir trumpesnę kelionę keleiviams. Lietuvos miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune, viešojo transporto prioritetas tampa vis svarbesnis, nes padeda mažinti priklausomybę nuo automobilių ir spartina judėjimą tankiai užstatytose teritorijose.
Išmanusis transporto koridorius: sprendimas, kuris prisitaiko prie srautų
Vienas pažangiausių sistemos elementų – išmanusis transporto koridorių valdymo modulis („Adaptive control coordination“). Jis jau sėkmingai veikia Nemenčinės plento atkarpoje nuo pėsčiųjų perėjos ties Karačiūnų gatve iki sankryžos su Antavilių Sodų 1-ąja gatve.
Šis modulis leidžia koordinuoti kelias sankryžas taip, kad transporto srautas būtų kuo tolygesnis. Kitaip tariant, sistema ne tik reaguoja į susidariusias spūstis, bet ir prognozuoja jas iš anksto. Tam naudojamas transporto srautų prognozavimo algoritmas, parenkantis optimalų šviesoforų režimą dar prieš susidarant kamščiui.
Toks technologinis sprendimas svarbus ir saugumo požiūriu. Naujoji sistema stiprina kibernetinį saugumą, o tai ypač aktualu modernėjančiai transporto infrastruktūrai, kurioje vis daugiau procesų valdomi nuotoliniu būdu ir remiasi duomenų perdavimu.
Kaip šis projektas vertinamas Vilniuje?
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad išmani šviesoforų sistema yra ne tik technologinis atnaujinimas, bet ir tiesioginė investicija į patogesnį miestą. Modernesnė eismo valdymo sistema turėtų reikšti saugesnes sankryžas, mažesnes spūstis ir trumpesnes keliones tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė akcentuoja, kad gyventojai pokyčius pajus palaipsniui. Pirmiausia efektyviau veikia pati programinė įranga, o vėliau, atnaujinus fizinę infrastruktūrą, bus galima pilnai išnaudoti adaptyvių žaliųjų koridorių ir viešojo transporto prioriteto galimybes.
Kas laukia toliau?
Sankryžų projektavimas ir fiziniai darbai
Norint išnaudoti visą naujosios sistemos potencialą, būtini antrasis ir trečiasis projekto etapai – šviesoforais reguliuojamų sankryžų projektavimas ir fizinis infrastruktūros atnaujinimas. Šiuo metu JUDU jau yra pasirašiusi penkias viešojo pirkimo sutartis dėl 95 šviesoforų postų projektavimo, o paraleliai vykdomi ir papildomi pirkimai kitoms sankryžoms.
Parengus techninius sprendimus ir suderinus remonto aprašus, bus skelbiami statybos darbų pirkimai. Rangos darbai vyks etapais, kad eismo organizavimas mieste būtų kuo mažiau trikdomas.
Kokia infrastruktūra bus atnaujinama?
Numatyta modernizuoti visą sankryžų infrastruktūrą: atramas, kabelius, šviesoforus, transporto jutiklius, mygtukus, akustinius įrenginius, ryšio ir elektros sistemas. Taip pat, jei reikės, bus tvarkomi šaligatviai bei taktiliniai paviršiai, kad aplinka būtų patogesnė visiems eismo dalyviams.
Bus montuojami ir nauji, su sistema visiškai suderinami šviesoforų valdikliai. Būtent ši technologinė bazė leis Vilniui ateityje dar tiksliau reguliuoti eismą, o Lietuvos vairuotojams – tikėtis sklandesnių kelionių mieste. Nors šis projektas įgyvendinamas sostinėje, jo rezultatai gali tapti pavyzdžiu ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, įskaitant Kauną, Klaipėdą ar Šiaulius, kurios taip pat ieško būdų mažinti spūstis ir gerinti susisiekimą.
Modernizacija, kuri keičia kasdienį judėjimą
Šis projektas gerai parodo, kad šiuolaikinė transporto infrastruktūra neapsiriboja vien kelių remontu ar naujais kelio ženklais. Išmanūs šviesoforai, adaptyvus eismo valdymas ir viešojo transporto prioritetas tampa svarbia Lietuvos mobilumo dalimi, kuri tiesiogiai veikia vairuotojų patirtį, miestų patrauklumą ir bendrą kelionių kokybę.
Augant automobilių skaičiui ir keičiantis vairuotojų lūkesčiams, tokie sprendimai tampa vis aktualesni ir Lietuvos automobilių rinkai. Greitesnis, saugesnis ir labiau prognozuojamas judėjimas mieste jau dabar yra ne ateities vizija, o realybė, kurią vilniečiai pradeda jausti šiandien.
Leave a Comment