Lietuviai renkasi brangesnius automobilius: lizingas šauna

Lietuvos automobilių rinkoje 2026 metų pradžia pažymėta itin aktyviu pirkėjų susidomėjimu. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje sudarė automobilių lizingo sutarčių už 94,6 mln. eurų. Tai net 46 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o toks šuolis rodo ne tik didesnį gyventojų aktyvumą, bet ir augantį polinkį rinktis brangesnes transporto priemones.

Per sausį–gegužę buvo sudaryta daugiau nei 3,8 tūkst. lizingo sutarčių. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 28 proc. Banko analitikų vertinimu, tai patvirtina, kad lietuviai automobilius keičia dažniau ir vis dažniau renkasi aukštesnės vertės modelius.

Populiariausių automobilių viršuje išlieka „Toyota“

Lietuvių pasirinkimai pagal markes išlieka gana stabilūs. Tiek naujų, tiek naudotų automobilių segmente pirmauja „Toyota“, kuri ir toliau išlaiko stiprias pozicijas Lietuvos rinkoje.

Populiariausi nauji automobiliai pagal rinkos dalį

„Toyota“ – 29 proc. (populiariausi modeliai: „Corolla Cross“ ir „Yaris Cross“)

„Škoda“ – 14 proc. (lyderis – „Kodiaq“)

„Volkswagen“ – 10 proc.

KIA – 6 proc.

„Audi“ – 5 proc.

Naudotų automobilių rinkoje „Toyota“ taip pat užima lyderės poziciją – jai tenka 28 proc. visų lizingo sandorių. Tarp labiausiai geidžiamų naudotų modelių išsiskiria „RAV4“, „C-HR“ ir „Corolla“. Į populiariausių naudotų automobilių penketuką taip pat patenka „Volkswagen“, BMW, „Škoda“ ir „Audi“.

Vidutinė lizingu perkamo automobilio vertė kilo iki 36 tūkst. eurų

Šių metų statistika rodo, kad vidutinė Lietuvoje lizingu įsigyjamo automobilio vertė padidėjo 3 proc. ir pasiekė 36 tūkst. eurų ribą. Naujam automobiliui pirkėjai vidutiniškai skiria apie 40 tūkst. eurų, o naudotam – maždaug 30 tūkst. eurų.

Didžiausia lizingo portfelio dalis vis dar tenka naujiems automobiliams. Jie sudaro apie 66 proc. visų sandorių, o jų finansavimo suma siekia 62 mln. eurų. 2–5 metų senumo automobiliai sudaro 27 proc. portfelio, o senesni nei 6 metų automobiliai – likusius 8 proc.

„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas aiškina, kad metų pradžioje matomas nedidelis naudotų automobilių dalies augimas yra įprastas sezoninis reiškinys.

Pasak jo, paskutinį metų ketvirtį automobilių pardavėjai dažnai siekia užbaigti metus geresniais rezultatais, todėl aktyviau taiko nuolaidas ir siūlo patrauklesnes finansavimo sąlygas naujiems automobiliams. Dėl to metų pradžioje naudotų automobilių dalis natūraliai padidėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Auga susidomėjimas ekologiškesniais automobiliais

Dar viena ryški tendencija – vis didesnis lietuvių dėmesys mažiau taršiam transportui. Automobiliai, kurių CO2 emisija neviršija 50 g/km, pirmąjį ketvirtį sudarė 17 proc. visų finansuotų transporto priemonių. Maždaug pusę šios kategorijos sudaro elektromobiliai, todėl galima matyti, kad elektrifikuotas transportas palaipsniui įsitvirtina ir lizingo rinkoje.

Baltijos šalyse tendencijos išsiskiria

Nors Lietuvoje automobilių lizingo rinka nuosekliai auga, kaimyninėse Baltijos valstybėse situacija klostosi skirtingai. Gegužės pabaigoje bendra „Swedbank“ automobilių lizingo portfelio vertė Lietuvoje pasiekė 404 mln. eurų ir per metus padidėjo penktadaliu, tačiau Latvijoje ir Estijoje pokyčiai buvo nevienodi.

„Swedbank“ automobilių lizingo pokyčiai Baltijos šalyse

Lietuva – +17 proc. per pirmąjį ketvirtį; rinka stabili ir nuosekliai auganti, prie to galėjo prisidėti ir atsiimtos II pensijų pakopos lėšos.

Latvija – -6 proc.; sumažėjimui įtakos turėjo pasibaigusios valstybės subsidijos mažai taršiems automobiliams.

Estija – +66 proc.; spartus augimas siejamas su itin žema palyginamąja baze po 2025 m. įvestų mokesčių.

Tomas Pulikas pažymi, kad kaimyninių šalių mokesčių pokyčiai aiškiai paveikė vartotojų elgseną. Jo teigimu, Estijos pavyzdys rodo, jog staigūs mokestiniai sprendimai gali smarkiai pakeisti automobilių rinkos aktyvumą. Lietuvoje, priešingai, matomas stabilus ir toliau augantis finansavimo tempas.

Banko atstovo vertinimu, prie rinkos aktyvumo galėjo prisidėti ir nuo balandžio gyventojų atsiimtos II pensijų pakopos lėšos. Šiemet „Swedbank“ tikisi nuoseklaus ir tvaraus maždaug 10 proc. suteikiamų lizingo paslaugų vertės augimo.