3 Minutės
Latvijos nacionalinės oro linijų bendrovės „airBaltic“ ateitis išlieka neapibrėžta. Šalies finansų ministras Maris Kučinskis interviu naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad, nors Latvijai svarbu išsaugoti savo aviakompaniją, bendrovei veikiausiai teks peržiūrėti veiklos mastą ir galbūt jį sumažinti.
Pasak ministro, sprendimai dėl tolesnės „airBaltic“ krypties pirmiausia priklausys ne nuo vyriausybės, o nuo pačios bendrovės vadovybės. Latvijos institucijos šiuo metu laukia naujo verslo plano, kurį turėtų pateikti naujasis aviakompanijos generalinis direktorius.
Valstybė negali tiesiogiai gelbėti bendrovės
M. Kučinskis pabrėžė, kad Latvija negali paprastai pervesti papildomų lėšų „airBaltic“, nes tokie veiksmai būtų vertinami kaip valstybės pagalba. Aviacijos sektoriuje tokia parama yra griežtai prižiūrima, todėl bet koks finansinis įsikišimas turi atitikti nustatytas taisykles.
Finansų ministro teigimu, „airBaltic“ bankrotas Latvijai nebūtų naudingas scenarijus, tačiau valstybė taip pat nebegali neribotai remti aviakompanijos tiesioginėmis subsidijomis. Todėl, anot jo, būtina matyti aiškų planą, kaip bendrovė ketina veikti toliau ir kokių priemonių imsis siekdama finansinio stabilumo.
Gali būti peržiūrėtas orlaivių skaičius
Vienas pagrindinių klausimų – ar naujajame verslo plane bus numatyta mažinti tai, ko Latvija, ministro vertinimu, nebegali išlaikyti. Tarp tokių galimų sprendimų įvardijamas ir pernelyg didelis lėktuvų parkas, kuris, M. Kučinskio nuomone, gali būti neproporcingas dabartinėms bendrovės galimybėms.
Ministras pripažino, kad „airBaltic“ gali tekti siaurinti veiklos apimtis. Jo teigimu, ankstesni plėtros planai galėjo būti sudaryti remiantis kitokia rinkos situacija. Jis priminė, kad 2018 metais Rygos oro uoste buvo daug tranzitu per Latvijos sostinę keliaujančių keleivių iš Ukrainos ir Rusijos, todėl tuomet galėjo atrodyti pagrįsta planuoti didesnį skrydžių mastą.
Partnerių klausimas lieka atviras
M. Kučinskis taip pat atkreipė dėmesį, kad „airBaltic“ trūksta aiškių strateginių partnerių. Nors anksčiau prie bendrovės buvo prisijungusi „Lufthansa“, kol kas nėra aišku, kokiu mastu ši Vokietijos aviacijos grupė galėtų įsitraukti į tolesnę Latvijos vežėjo veiklą.
Ministro vertinimu, Latvijai svarbu išlaikyti „airBaltic“ kaip nacionalinę aviakompaniją, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad valstybei reikia valdyti 98 proc. bendrovės akcijų. Svarbiausias tikslas, anot jo, yra užtikrinti skrydžių srautą į Rygą ir iš jos.
Ryga tampa patrauklesnė ir kitoms aviakompanijoms
Kalbėdamas apie rinkos padėtį, finansų ministras pažymėjo, kad „airBaltic“ Rygos oro uoste šiuo metu nebeužima tokios dominuojančios pozicijos kaip anksčiau. Dabartinė bendrovės dalis siekia apie 50 proc., nors praeityje ji buvo didesnė.
M. Kučinskio teigimu, tai rodo, kad Ryga tampa pakankamai patraukli ir kitiems oro vežėjams. Dėl šios priežasties planas, pagal kurį „airBaltic“ būtų praktiškai vienintelė pagrindinė vežėja, nebeatrodo realus.
Laukiama naujo verslo plano
Ministras pabrėžė, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo būsimo „airBaltic“ verslo plano. Jame turėtų paaiškėti, kokie konkretūs žingsniai bus siūlomi – nuo galimo orlaivių skaičiaus mažinimo iki skrydžių tinklo peržiūros.
Aviacijos sektoriuje, kaip pažymėjo M. Kučinskis, daug lemia rinkos sąlygos, skrydžių grafikai ir pačios bendrovės finansinė būklė. Todėl Latvijos valdžia kol kas laukia aiškesnių atsakymų iš „airBaltic“ vadovybės.
Primename, kad balandį Latvijos parlamentas pritarė trumpalaikei 30 mln. eurų valstybės paskolai „airBaltic“. Tuometinis susisiekimo ministras buvo įpareigotas užtikrinti, kad Latvijos nacionalinė aviakompanija taptų pelninga. Gegužės pabaigoje Latvijoje buvo patvirtinta nauja vyriausybė.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą