ES svarsto sistemą, kuri neleistų viršyti greičio kelyje

Europos Sąjungoje svarstoma nauja automobilių saugumo technologija, kuri galėtų iš esmės pakeisti vairuotojų galimybes viršyti leistiną greitį. Europos Komisija nagrinėja pasiūlymą, pagal kurį ateities automobiliuose būtų montuojama sistema, ne tik perspėjanti apie per didelį greitį, bet ir galinti pati įsikišti į važiavimą.

Jeigu toks reikalavimas būtų patvirtintas, planuojama, kad naujoji sistema galėtų būti pradėta diegti nuo 2030 metų. Jos tikslas – sumažinti greičio viršijimą ir kartu sunkių eismo įvykių riziką Europos keliuose.

Kaip veiktų automatinio įsikišimo sistema?

Pagal svarstomą koncepciją automobilis turėtų nustatyti, koks greitis konkrečiame kelio ruože yra leidžiamas, ir reaguoti, jei vairuotojas važiuotų per greitai. Tam būtų pasitelkiama palydovinė navigacija, skaitmeniniai žemėlapiai, 5G ryšio signalai ir kameros, atpažįstančios kelio ženklus.

Skirtingai nei dabartinės įspėjimo sistemos, naujoji technologija galėtų realiai sumažinti automobilio greitį. Vis dėlto numatoma, kad išskirtinėse ar avarinėse situacijose vairuotojas turėtų galimybę sistemą laikinai išjungti.

Tęsinys po 2024 m. įvestos ISA sistemos

Šis pasiūlymas vertinamas kaip kitas etapas po 2024 metais įsigaliojusių reikalavimų naujiems automobiliams. Nuo tada naujuose modeliuose privaloma išmanioji greičio palaikymo sistema ISA, kuri perspėja vairuotoją, kai viršijamas leistinas greitis. Įspėjimas gali būti pateikiamas garsiniu signalu, vairo vibracija arba pranešimu prietaisų skydelyje.

Naujoji idėja žengtų dar toliau – vairuotojas būtų ne tik informuojamas, bet ir automobilio elektronika galėtų aktyviai riboti greitį. Būtent ši dalis kelia daugiausia diskusijų tarp eismo saugumo specialistų, automobilių gamintojų ir vairuotojų teisių gynėjų.

Saugumo organizacijos mato naudą, kritikai įspėja apie rizikas

Nyderlandų leidinio AD duomenimis, kai kurios eismo saugumo organizacijos tokioje technologijoje mato didelį potencialą. Jų vertinimu, automatinis įsikišimas galėtų sumažinti pavojingo greičio viršijimo atvejų skaičių ir prisidėti prie mažesnio sunkių avarijų skaičiaus.

Tačiau ne visi šį planą vertina palankiai. Kritikai teigia, kad netikėtas automobilio lėtėjimas gali sukurti naujas pavojingas situacijas, ypač intensyviame eisme ar tais atvejais, kai už automobilio važiuojantys vairuotojai nespėja sureaguoti.

„Alliance of British Drivers“ generalinis direktorius Brianas Gregory leidiniui „Telegraph“ tokį pasiūlymą pavadino absurdišku. Jo teigimu, sistema gali ne išvengti avarijų, o jas sukelti, nes neatidumo ir aplinkos stebėjimo problemos niekur nedings vien dėl papildomos elektroninės kontrolės.

GPS tikslumas, kibernetinis saugumas ir privatumas

Vienas pagrindinių kritikų argumentų – priklausomybė nuo GPS duomenų ir skaitmeninių žemėlapių tikslumo. Jei kelio greičio apribojimai nėra laiku atnaujinti arba sistema neteisingai interpretuoja ženklus, automobilis gali pasirinkti netinkamą maksimalų greitį.

Taip pat keliami klausimai dėl kibernetinio saugumo. Ekspertai perspėja, kad sistema, susieta su automobilio judėjimo kontrole ir duomenimis apie jo vietą, galėtų tapti programišių taikiniu. Be to, daliai kritikų nerimą kelia galimas vairuotojų privatumo pažeidimas.

Brianas Gregory šią kryptį apibūdina kaip pernelyg toli pažengusį sekimo visuomenės modelį. Jo nuomone, politikai ir institucijos pernelyg pasitiki galimybe viską kontroliuoti technologijomis, nepakankamai įvertindami praktines rizikas.

Kol kas sprendimas nėra priimtas. Europos Komisija toliau aiškinasi, ar tokia sistema galėtų būti realiai įgyvendinta, konsultuodamasi su automobilių gamintojais ir eismo saugumo organizacijomis. Jei projektas judėtų į priekį, jis būtų aktualus visiems ES vairuotojams, įskaitant ir Lietuvos automobilių savininkus.