Dviračių gatvės Vilniuje keliauja į KT akiratį dėl KET

Vilniuje įrengtos dviračių gatvės ir joms taikomos eismo taisyklės atsidūrė politinių bei teisinių diskusijų centre. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo parlamentui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar 2021 metais priimtas Vyriausybės nutarimas dėl dviračių gatvių ženklinimo ir eismo režimo neprieštarauja Konstitucijai, teisinės valstybės bei valdžių padalijimo principams ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui.

Ginčas kilo dėl to, kad Vyriausybė savo nutarimu nustatė kelio ženklus, žyminčius dviračių gatvės pradžią ir pabaigą, taip pat apibrėžė, kaip tokiose gatvėse turi vykti eismas. Komiteto nariams kilo abejonių, ar tokio pobūdžio reguliavimas galėjo būti įtvirtintas poįstatyminiu teisės aktu, o ne keičiant įstatymą.

TTK parengtame nutarimo projekte teigiama, kad yra pagrindo manyti, jog Vyriausybė galėjo peržengti jai suteiktas ribas. Komiteto vertinimu, ginčijamas reguliavimas nėra aiškiai paremtas įstatymu, todėl gali būti pažeista teisės aktų hierarchija. Kitaip tariant, klausimas keliamas ne tik dėl pačių dviračių gatvių, bet ir dėl to, kas Lietuvoje turi teisę nustatyti naujas viešajam eismui skirtų vietų sąvokas bei jų teisinį režimą.

Kodėl ginčas svarbus vairuotojams?

Dviračių gatvės aktualios ne vien dviratininkams. Tokiose gatvėse eismas yra mišrus, todėl jose juda ir motorinės transporto priemonės, ir dviračiai. Pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės nutarimu įtvirtintas taisykles dviračių gatvėje negalima važiuoti didesniu nei 30 km/val. greičiu, taip pat draudžiama lenkti.

Būtent lenkimo draudimas tapo viena jautriausių temų vairuotojams. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narės Agnės Širinskienės, praktikoje susidarė situacijų, kai automobilio vairuotojas, aplenkęs dviratininką dviračių gatvėje, sulaukia baudos. Politikės vertinimu, toks reguliavimas kelia abejonių, nes realiame eisme gali būti atvejų, kai važiuoti paskui dviratį ir jo nelenkti yra sudėtinga.

A. Širinskienė pabrėžia, kad įprastai pagrindinės kelių ir eismo infrastruktūros sąvokos yra apibrėžiamos įstatyme. Ten nustatoma, kas laikoma automobilių keliu, automagistrale, greitkeliu, dviračių taku, dviračių juosta, pėsčiųjų taku ar šaligatviu. Tačiau sąvokos „dviračių gatvė“ Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra. Dėl to, jos nuomone, Vyriausybės nutarimu buvo sukurtas naujas eismo režimas, nors tokio masto reguliavimas turėtų atsirasti įstatymo pakeitimo keliu.

Komitetas įžvelgia teisės aktų hierarchijos problemą

TTK narių parengtame projekte akcentuojama, kad viešajam eismui skirtų vietų apibrėžimas yra vienas iš saugaus eismo teisinių pagrindų. Komiteto nuomone, toks klausimas priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai, o ne Vyriausybės įgaliojimams, susijusiems su eismo tvarkos nustatymu.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas taip pat laikosi pozicijos, kad norint įteisinti dviračių gatvę pirmiausia reikėjo keisti įstatymą. Jo teigimu, procesas prasidėjo nuo Vilniaus miesto savivaldybės poreikio turėti tokį eismo organizavimo modelį, tačiau pasirinktas kelias, kai Kelių eismo taisyklės pakeistos Vyriausybės nutarimu, kelia teisinių abejonių.

J. Sabatausko vertinimu, teisės aktų hierarchija neleidžia Vyriausybės nutarimu spręsti klausimų, kurie turėtų būti įtvirtinti įstatyme. Jo nuomone, būtent parlamentas turėtų nustatyti naujas bendro pobūdžio taisykles, ypač kai jos tiesiogiai susijusios su eismo dalyvių teisėmis, pareigomis ir galimomis administracinėmis pasekmėmis.

Konstitucinis Teismas gali vertinti Vyriausybės įgaliojimų ribas

Jeigu Seimas pritars komiteto siūlymui, Konstitucinio Teismo bus prašoma ištirti, ar 2021 m. Vyriausybės nutarimas atitinka Konstituciją ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. TTK kelia klausimą, ar poįstatyminiu aktu nebuvo sukurta nauja teisės norma, kuri savo turiniu turėtų būti reguliuojama įstatymu.

Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad poįstatyminiai teisės aktai negali pakeisti įstatymų arba sukurti su jais konkuruojančių bendro pobūdžio normų. Tokiu atveju būtų pažeistas įstatymų viršenybės principas. Taip pat KT yra pažymėjęs, kad Vyriausybė, priimdama poįstatyminius teisės aktus, privalo veikti neperžengdama savo kompetencijos ir užtikrinti, kad tokie aktai neprieštarautų Konstitucijai bei įstatymams.

Komiteto nariai mano, kad būtent šie principai ir turi būti patikrinti dviračių gatvių atveju. Jeigu reguliavimas, nustatytas Vyriausybės nutarimu, nebūtų grindžiamas įstatymu arba konkuruotų su įstatymo nuostatomis, galėtų kilti konstitucinių problemų dėl teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principų laikymosi.

Kada klausimas pasieks Seimą?

Pasak J. Sabatausko, TTK inicijuotas nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą Seimui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje. Tik parlamentui pritarus toks kreipimasis galėtų būti perduotas KT.

Kol kas dviračių gatvėse galioja esamos Kelių eismo taisyklės: jose leidžiamas mišrus eismas, taikomas 30 km/val. greičio apribojimas ir draudžiamas lenkimas. Tačiau politinė iniciatyva rodo, kad šis eismo organizavimo modelis Vilniuje gali tapti platesnio teisinio vertinimo objektu. Galutinis atsakymas priklausys nuo to, ar Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą ir kokią išvadą šis pateiks.